Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
vertėjas
asmuo, perteikiantis kalbos turinį (tekstą, žodinę, gestų kalbą) iš vienos į kitą kalbą. Nuo 1991 rugsėjo 30 dieną minima Tarptautinė vertėjų diena. Daugiau
vertės
paradoksas
ekonomikos moksle – tariamas prieštaravimas, atsiradęs dėl to, kad būtiniausius žmonių poreikius tenkinančios gėrybės (pvz., vanduo) yra pigios, o nebūtinos gėrybės (pvz., deimantai) labai brangios. Vertės paradoksą suformulavo A. Smithas. Daugiau
vertės
sąlyga
psichologijoje – sąlyga, kurią reikia atitikti siekiant aplinkinių žmonių ir savo paties teigiamo vertinimo. Terminą 20 a. 6 dešimtmetyje pirmą kartą pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. R. Rogersas Aš vaizdas teorijoje. Daugiau
vertės
teorijos
ekonominės teorijos, kurios aiškina prekių ir paslaugų vertės šaltinius ir susidarymo dėsningumus. Daugiau
vertybė
viena svarbiausių filosofijos sąvokų, apibūdinanti asmenybės įsisąmonintas ar neįsisąmonintas dorovines, estetines, politines, religines nuostatas ir įsitikinimus. Daugiau
vertybių
teorija
nagrinėja vertybės kategoriją, vertybių pobūdį, struktūrą ir hierarchiją, pažinimo būdus ir ontologinį statusą, vertybinių teiginių specifiką ir prigimtį, vertybių kaitą, vertinimo kriterijus. Daugiau
vertybių teorija
filosofijoje
aksiologija, filosofijos disciplina, nagrinėjanti vertybių charakteristiką, struktūrą ir hierarchiją, pažinimo būdus ir ontologinį statusą, vertybinius teiginius. Daugiau
vertybių teorija
sociologijoje
sociologijoje ir socialinėje psichologijoje pabrėžiama vertybių svarba aiškinant žmonių elgseną ir socialinę kaitą. Daugelis mokslininkų, tiriančių šiuolaikinių visuomenių vertybinius skirtumus, pabrėžia institucijų poveikį tam tikrų vertybinių nuostatų vyravimui visuomenėje. Daugiau