Mokslas
filosofija filosofijos sritis, nagrinėjanti visuomeninės elgsenos principus ir prielaidas, gyvenimo visuomeninių formų pagrindus, jų susidarymo, funkcionavimo, tarpusavio sąveikos principus, visuomenės ir jos sanklodos tyrinėjimo, vertinimo metodus ir tikslus. Daugiau
geografija visuomeninės geografijos šaka, tirianti socialinius reiškinius ir jų erdvinius komponentus, įvairias žmonių socialines struktūras, veiklas ir grupes. Daugiau
gerontologija gerontologijos ir kai kurių socialinių mokslų kryptis, tirianti individo ir visuomenės senėjimo socialinius aspektus, senėjimo ir socialinių jėgų bei socialinių pokyčių sąveiką. Terminą 20 a. 5 dešimtmetyje pirmą kartą pavartojo fiziologas E. J. Stieglitzas. Daugiau
grupė bendrų interesų, vertybių, elgsenos normų vienijama santykinai pastovi žmonių visuma. Socialinės grupės nariai yra susiję tiesioginiais ar netiesioginiais socialiniais ryšiais. Daugiau
hierarchija socialinių grupių išdėstymas pagal socialinės atskirties skalę – valdžios, galios, turto, socialinės gerovės ir kitų požymių laipsnį. Daugiau
higiena higienos mokslo šaka, tirianti žmogaus sveikatos, jos palaikymo ir ligų profilaktikos socialinės, kultūrinės, politinės aplinkybės. Daugiau
informacija žmogaus turima, kuriama, vartojama ir skleidžiama visuomeninės reikšmės informacija. Daugiau
inhibicija sąmoningas ar nesąmoningas asmens socialinės elgsenos slopinimas kitų žmonių akivaizdoje. Manoma, kad tam tikro laipsnio socialinė inhibicija būdinga visiems žmonėms. Daugiau