Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
ŚW
socialinis
solidarumas
visuomenės arba socialinės grupės narių integravimasis – proporcingas gerovės ir problemų pasidalijimas, bendras požiūris į valstybės įsipareigojimus praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Daugiau
socialinis
stabilumas
socialinės sistemos nuolatinė būklė, leidžianti jai veiksmingai funkcionuoti ir plėtotis be radikalių socialinių pokyčių ar socialinės revoliucijos. Daugiau
socialinis
statusas
integracinis rodiklis, nusakantis individo ar socialinės grupės gana stabilią socialinę padėtį visuomenės socialinėje sanklodoje ir socialinių santykių sistemoje. Dažniausiai siejamas su socialine veikla, asmens užimtumu, profesija, šeimine padėtimi. Daugiau
socialinis
stereotipas
tam tikros socialinės grupės ir jos atstovų fiksuotas, šabloniškas, labai apibendrintas vertinimas, vaizdinys. Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalistas W. Lippmannas 1922 pirmasis sąvoką stereotipas pavartojo rašydamas apie socialinius santykius. Daugiau
socialinis
stresas
individo socialiniams poreikiams patenkinti reikiamų socialinių išteklių nepakankamumas. Daugiau
socialinis
suvokimas
žmonių ypatybių, elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas, supratimas ir vertinimas; socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas psichikoje. Socialinio suvokimo terminą 1947 pirmasis pavartojo J. S. Bruneris. Daugiau
socialinis
teisingumas
socialinė padėtis, kuri visuomenėje laikoma derama ir atitinkančia žmogaus teises. Kaip mokslinis terminas politikos filosofijoje teisingumas buvo pradėtas vartoti antikos laikais. Socialinio teisingumo terminą remdamasis katalikų mokymo tradicija 1840 pradėjo vartoti L. Taparelli d’Azeglio. Daugiau
socialinis
ugdymas
viena ugdymo dalių – procesas, kuriuo siekiama ugdytinio asmenybės pilietinės ir socialinės brandos, suteikiant jam kultūros pagrindus, atliepiančius kintančias asmens ir visuomenės gyvenimo reikmes. Daugiau