Mokslas
teisingumas socialinė padėtis, kuri visuomenėje laikoma derama ir atitinkančia žmogaus teises. Kaip mokslinis terminas politikos filosofijoje teisingumas buvo pradėtas vartoti antikos laikais. Socialinio teisingumo terminą remdamasis katalikų mokymo tradicija 1840 pradėjo vartoti L. Taparelli d’Azeglio. Daugiau
ugdymas viena ugdymo dalių – procesas, kuriuo siekiama ugdytinio asmenybės pilietinės ir socialinės brandos, suteikiant jam kultūros pagrindus, atliepiančius kintančias asmens ir visuomenės gyvenimo reikmes. Daugiau
vaidmuo socialinės elgsenos modelis, asmenybės ar tam tikros grupės socialinio statuso ir pozicijos socialinėje sistemoje dinaminė išraiška. Per žmogaus gyvenimą socialinių vaidmenų skaičius didėja. Daugiau
veikimas socialinių problemų ir prieštaravimų, kuriuos sukelia socialinių grupių pagrindinių interesų ir poreikių susidūrimas, suvokimas ir sprendimo būdas. Socialinį veikimą galima skirti pagal problemas, tų problemų socialinį turinį, problemų sprendimo metodus. Daugiau
teorija teorinė koncepcija, pagal kurią socialinė elgsena yra socialinių mainų proceso, kai siekiama didinti naudą ir mažinti sąnaudas, rezultatas. Apie socialinių mainų reiškinį kalbėjo jau Šviečiamojo amžiaus filosofai. Daugiau
institutas mokslo įstaiga, veikusi 2002–09 Vilniuje. Įkurtas pertvarkius Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą bei Kultūros, filosofijos ir meno institutą. 2010 buvo sujungtas su Darbo ir socialinių tyrimų institutu įkuriant Lietuvos socialinių tyrimų centrą. Daugiau
Lietuvoje 1918–1919; viena Lietuvos sovietinės istoriografijos temų. Daugiau