Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
kultūrinė istorinė
mokykla
20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorinė kryptis. Pagrįsta difuzionizmo nuostatomis, ypač kultūros ciklų teorija. Mokyklos atstovai teigė, kad nėra neistorinių (ikiistorinių, laukinių) visuomenių, pabrėžė jų kultūrinę raidą. Daugiau
kultūrinis
kapitalas
žinios, išsilavinimas, estetinis skonis ir vartojimo įpročiai, nusistovėjusios bendravimo formos. Terminą 1973 įtvirtino P. Bourdieu. Daugiau
kultūrinis
kraštovaizdis
žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Daugiau
kultūrinis
materializmas
viena socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijų, aiškinančių, kaip materialusis pasaulis veikia ir formuoja nematerialųjį pasaulį (ir kultūrą). Susiformavo 1950–1970. Teorinius pagrindus sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų antropologas M. Harrisas ir išdėstė 1968. Daugiau
kultūrinis
reliatyvizmas
kultūrinės antropologijos teorija, pagrįsta kitų tautų kultūros standartų toleravimu. Susiformavo 20 a. 3 dešimtmetyje kaip priešprieša etnocentristinėms ir universalius kultūros tyrimo modelius konstruojančioms visuomenės ir kultūrinėms teorijoms. Daugiau
kultūrinis
sluoksnis
archeologijoje – žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų. Daugiau
kultūrinis
šokas
kultūros ir socialinėje antropologijoje – nerimo, frustracijos, atskirties ar net depresijos išgyvenimas, kurį individas patiria patekęs į jam svetimą kultūrinę aplinką. Terminą 1954 pirmasis pavartojo K. Obergas. Daugiau
kultūrologija
bendroji kultūros teorija, nukreipta į tarpdisciplinines kultūros studijas ir siekianti apibendrinti kultūrą tiriančių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenis. Daugiau