Mokslas
bendrybė kultūros ir socialinėje antropologijoje – tam tikru pagrindu suklasifikuoti žmonių kultūrinio elgesio panašūs bruožai. Kultūros bendrybę suformuoja bendra žmogaus biologinė, psichologinė prigimtis ir universalios žmogaus gyvenimo sąlygos. Daugiau
teorija 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės socialinės ir kultūrinės antropologijos, arba etnologijos, teorija. Turėjo įtakos europietiškajai etnologijai, folkloristikai ir archeologijai. Pasak teorijos kūrėjų, sklinda ne pavieniai kultūriniai elementai, o jų visuma, kuri sudaro tinklą, kompleksą, ratą, ciklą. Daugiau
filosofija filosofijos šaka, nagrinėjanti žmogiškąją kūrybą, jos formas, logiką, perimamumą ir istorinę sklaidą; bendroji kultūros teorija, tirianti žmogaus pasaulį kūrybos, erdvės ir laiko vizijų, tradicijos, modernybės, ritualo, simbolinės tvarkos ir kultūrinės logikos aspektais. Daugiau
mokslinių tyrimų institutas kultūrologijos, filosofijos ir menotyros mokslinių tyrimų centras, veikęs 2002–2010. Reorganizuotas į Lietuvos kultūros tyrimų institutą. Daugiau
industrija racionalizuotos ir biurokratizuotos institucijos bei priemonės, kontroliuojančios kultūros paskirstymą vartotojiškoje visuomenėje. Pirmą kartą terminą ir sampratą, kritikuodami moderniosios visuomenės kultūrą, pavartojo ir aptarė Frankfurto mokyklos atstovai T. Adorno ir M. Horkheimeris. Daugiau
regionas geografinis regionas, kurio gyventojai yra tos pačiõs kultūros. Kultūros regiono terminas 20 a. 3 dešimtmetyje atsirado Jungtinių Amerikos Valstijų kultūrinėje antropologijoje, 20 amžiaus pirmoje pusėje plačiai vartotas nagrinėjant kultūrų paplitimą. Daugiau
sociologija sociologijos šaka, nagrinėjanti analitiškai atskirtų visuomenės ir kultūros tarpusavio ryšį, vertybių kūrimą, plitimą ir panaudojimą. Kaip atskira mokslo šaka susiformavo ir ėmė sparčiai plėtotis 20 amžiaus paskutinį ketvirtį. Daugiau
tyrimai tarpdalykinė socialinių ir humanitarinių mokslų disciplina, tirianti žmogaus gyvenimo būdo visumą kaip reikšmių sistemą. Daugiau