Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
žmogaus samprata
filosofijoje
antikoje susiformavo pagrindiniai klausimai: ar žmogus turi sielą, koks yra kūno ir sielos santykis, ar žmogus yra socialinė būtybė. Krikščionybėje įsigalėjo požiūris, kad žmogų kaip vientisą esybę sudaro substancinė siela ir materialus kūnas. Daugiau
žmogaus
teisės
visuomeninės vertybės – laisvės, imunitetai ir privilegijos, kurių žmogus gali reikalauti kiekvienoje visuomenėje, kurioje gyvena. Nuo 1950 Jungtinių Tautų iniciatyva kasmet gruodžio 10-ąją minima Žmogaus teisių diena. Daugiau
žmogiškasis
kapitalas
žmogaus gebėjimai ir įgūdžiai, leidžiantys dalyvauti ekonominėje veikloje. Žmogiškasis kapitalas yra intelektinio kapitalo ir inovacijų kūrimo pagrindas. Daugiau
žmogiškųjų santykių
teorija
vadybos teorija, kuri teigia, kad darbo našumą pirmiausia didina geri darbuotojų asmeniniai ir grupiniai santykiai organizacijoje, darbo patrauklumas jį atliekantiems žmonėms, grupinis sprendimų priėmimas. Daugiau
žmogus
biologinė, socialinė ir dvasinė būtybė; vienintelė dabar egzistuojanti gyvybės forma, gebanti abstrakčiai mąstyti bei kurti materialinę ir dvasinę kultūrą. Daugiau
„Žmogus ir
biosfera“
tarptautinė mokslinių tyrimų programa. Daugiau
žodynas
leksikonas, knyga, kurioje tam tikra tvarka pateikti žodžiai (kartais jų junginiai) su paaiškinimais, iliustracijomis ar vertimu į vieną ar daugiau kalbų. Daugiau
žodinis
atvaizdas
specialus žmogaus išorės požymių apibūdinimo metodas, naudojamas asmeniui identifikuoti. Sudaromas remiantis aprašymo išsamumo, nuoseklumo, specialios terminologijos vartojimo, išorės požymių gradacijos principais. Daugiau