Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
idealistas
žmogus, kuris vertindamas, suvokdamas ir pažindamas pasaulį vadovaujasi norais ir troškimais, neatsižvelgia į realias aplinkybes ir sąlygas; idėjinis perfekcionistas, visose gyvenimo srityse siekiantis idealumo. Daugiau
idealiųjų tipų
teorija
vokiečių sociologo M. Weberio koncepcija, kurioje idealiaisiais tipais vadinamos tikslios socialinių mokslų sąvokos ir iš tokių sąvokų sudarytos teorijos. Daugiau
idealizacija
nepagrįstas teigiamas objekto vertinimas. Daugiau
idealizacija
viena abstrakcijos rūšių – realiai neegzistuojančių idealių objektų (pavyzdžiui, geometrinė linija ir kita) sukūrimas. Daugiau
idealizmas
teorinė nuostata, būdinga kai kurioms filosofinėms sistemoms, pabrėžiančioms idealių veiksnių (dvasios, mąstymo, idėjų, normų ir kitų) svarbą pažinimo procese, dorovėje, istorijoje, kultūroje; filosofinis požiūris, teigiantis, kad realybės prigimtis yra negamtinė ir nemateriali. Daugiau
idealizmas
tarptautinės politikos nuostata, kad iš esmės valstybės yra taikingos politinės bendruomenės, kurias vienija bendri interesai. Pradėjo formuotis po Pirmojo pasaulinio karo ir vyravo iki 20 a. 4 dešimtmečio vidurio. Daugiau
idealusis
pageidaujami, įsivaizduojami, susikurti vaizdiniai, nuomonė apie save bei nuostatos savo atžvilgiu, tai yra žmogaus susikurtas vaizdas, kokiu jis norėtų būti. Sveiko žmogaus idealusis Aš šiek tiek atitrūkęs nuo realiojo Aš. Daugiau
idėja
protu suvokiamas daikto idealus lygmuo; juslinis arba idealus objekto pavidalas, subjektyvus vaizdinys. Senovės graikų filosofijoje idėja buvo metafizikos viena svarbiausių sąvokų. Daugiau