Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
psichologinis
laikas
žmogaus gyvenimo įvykių laiko atspindys jo psichikoje. W. M. Wundtas 1879 Leipcige įsteigė pirmąją eksperimentinę psichologijos laboratoriją, kur tyrė reakcijos į stimulus laiką, trukmės tarp pasikartojančių stimulų suvokimą, laiko vaizdinių formavimosi ypatumus ir kita. Daugiau
psichologizmas
kai kurioms sociologijos kryptims būdinga metodologinė kryptis, visuomenės specifiką aiškinanti socialinių reiškinių ir procesų psichologiškumu. Psichologizmui susiformuoti turėjo įtakos domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir vokiečių filosofo W. von Humboldto pažiūros. Daugiau
psichometrija
psichologijos tyrimų metodologija, rengianti ir taikanti matematinius (daugiausia statistinius) metodus, kuriais matuojamos psichinės savybės ir procesai; testų rengimas ir taikymas. Daugiau
psichoseksualinė
raida
psichoanalizės sąvoka – žmogaus lytinio potraukio kitimas, brendimas ir jo poveikis asmenybės raida. Koncepciją 1905 sukūrė austrų psichologas ir psichiatras S. Freudas. Daugiau
psichosemantika
psichologijos šaka, tirianti individo reikšmių genezę, sandarą ir funkcijas. Daugiau
psichosintezė
psichologijos ir psichoterapijos kryptis, tirianti asmenybės brendimo, žmogaus tapimo harmoninga, integruota, kūrybiška asmenybe problemas, padedanti žmogui suderinti savąjį ego ir Aš. Pradininkas italų psichoterapeutas ir psichoanalitikas R. Assagioli (1888–1974). Daugiau
psichosocialinė
raida
žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. Koncepciją 1950 pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas E. Eriksonas. Daugiau
psichosocialinis
veiksnys
psichologinė ir socialinė aplinkybė, lemianti tam tikrą žmogaus ar žmonių grupės elgseną, veiksmus, mąstymą, kultūrą, mentalitetą, taip pat sveikatą, įpročius, charakterį. Daugiau