Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
psichofiziologija
disciplininė mokslo sritis, tirianti psichikos neurofiziologinį pagrindą. Susiklostė 19 a. antroje pusėje psichologijai atsiskyrus nuo filosofijos ir psichologijoje paplitus gamtamokslinio materializmo idėjoms. Daugiau
psichogenetika
psichologijos ir genetikos tyrimų sritis, nagrinėjanti psichikos reiškinių (funkcijų, savybių, gebėjimų) paveldimumą ir kintamumą, genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką, lemiančią psichikos ir elgesio individualią raidą. Daugiau
psichohigiena
medicininės psichologijos šaka, kuri tiria aplinkos poveikį žmogaus psichikai, rengia priemones, padedančias saugoti ir stiprinti psichikos sveikatą, sudaro optimalias sąlygas psichikos veiklai. Daugiau
psicholingvistika
kalbotyros šaka, tirianti kalbą kaip psichikos reiškinį. Daugiau
psichologija
mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką ir psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Terminas pradėtas vartoti 16 amžiuje. Iki 19 a. antros pusės psichologijos problemas daugiausia nagrinėjo filosofai, remdamiesi loginio protavimo principais. Daugiau
„Psichologija“
tęstinis mokslo darbų leidinys. Eina nuo 1962. Daugiau
psichologijos mokslas
Lietuvoje
psichologija pradėta dėstyti 1574 Vilniaus jėzuitų kolegijoje (dėstė škotų logikos profesorius J. Haius). Scholastinės filosofijos laikotarpiu psichologija buvo vadinama scholastine psichologija, arba animastika. Daugiau
psichologinė
sociologija
sociologijos sritis, tirianti artimiausios aplinkos socialinius veiksmus. Ėmė formuotis 19 amžiaus pabaigoje sociologijoje ėmus stiprėti psichologijos tendencijoms. Daugiau