Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
socialinė
etika
etikos teorijos, tyrinėjančios visuomenės gyvenimo etinių santykių ir pareigų klausimus. Daugiau
socialinė
facilitacija
tendencija, kai kitų žmonių akivaizdoje asmuo geriau atlieka tam tikras užduotis. Terminą 1924 sukūrė F. H. Allportas. Daugiau
socialinė
filosofija
filosofijos sritis, nagrinėjanti visuomeninės elgsenos principus ir prielaidas, gyvenimo visuomeninių formų pagrindus, jų susidarymo, funkcionavimo, tarpusavio sąveikos principus, visuomenės ir jos sanklodos tyrinėjimo, vertinimo metodus ir tikslus. Daugiau
socialinė
geografija
visuomeninės geografijos šaka, tirianti socialinius reiškinius ir jų erdvinius komponentus, įvairias žmonių socialines struktūras, veiklas ir grupes. Daugiau
socialinė
gerontologija
gerontologijos ir kai kurių socialinių mokslų kryptis, tirianti individo ir visuomenės senėjimo socialinius aspektus, senėjimo ir socialinių jėgų bei socialinių pokyčių sąveiką. Terminą 20 a. 5 dešimtmetyje pirmą kartą pavartojo fiziologas E. J. Stieglitzas. Daugiau
socialinė
grupė
bendrų interesų, vertybių, elgsenos normų vienijama santykinai pastovi žmonių visuma. Socialinės grupės nariai yra susiję tiesioginiais ar netiesioginiais socialiniais ryšiais. Daugiau
socialinė
hierarchija
socialinių grupių išdėstymas pagal socialinės atskirties skalę – valdžios, galios, turto, socialinės gerovės ir kitų požymių laipsnį. Daugiau
socialinė
higiena
higienos mokslo šaka, tirianti žmogaus sveikatos, jos palaikymo ir ligų profilaktikos socialinės, kultūrinės, politinės aplinkybės. Daugiau