Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
teisės
norma
valstybės tiksliai suformuluota, formaliai apibrėžta, visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kuri objektyviai ir efektyviai reguliuoja visuomeninius santykius nustatydama tų santykių dalyvių teises ir pareigas. Daugiau
teisės
pažeidimas
fizinių ar juridinių asmenų neteisėta, kalta veika, kuria padaroma žala teisinėms vertybėms. Teisės pažeidimo faktą rodo 4 elementai: subjektas, objektas, objektyvieji požymiai, subjektyvieji požymiai. Daugiau
teisės
principai
pamatiniai pradai, išreiškiantys teisės, kaip specifinės visuomeninių santykių reguliuotojos, esmę. Kartu su teisės normomis yra teisės sistemos pirminės dalys, sudarančios objektinę teisę. Daugiau
teisės
psichologija
psichologijos šaka, tirianti teisės sistemos psichologinius aspektus, jos subjektus, joje veikiančius, sąveikaujančius ir veikiamus asmenis. Teisės psichologijos pirmieji laboratoriniai tyrimai atlikti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Daugiau
teisės
sistema
vidinė teisės sandara. Teisės sistema netapatinama su teisine sistema, nes jos sudėtinės dalys yra ne tik teisės sistema, bet ir kiti su teise susiję teisiniai reiškiniai. Daugiau
teisės
sociologija
teisės mokslo sritis, tyrinėjanti teisę, jos normas ir veiksmingumą, teisinius santykius ir su teise susijusius kitus socialinius reiškinius. Pradininkais laikomi Émileʼis Durkheimas ir Maxas Weberis. Daugiau
teisės
spraga
tam tikrą visuomeninį santykį reguliuojančio teisės principo ar teisės normos nebuvimas teisės sistemoje, nors toks santykis turėtų ir galėtų būti sureguliuotas. Daugiau
teisės
subjektas
fizinis ar juridinis asmuo, kurį teisės normos įgalina turėti teises ir prisiimti pareigas arba kuriam jas suteikia ar nustato. Daugiau