Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
socialinė
patologija
socialinei elgsenai priešingas reiškinys; deviantinio elgesio apraiška. Sąvoką 19 a. pabaigoje vartojo É. Durkheimas. Daugiau
socialinė
pažanga
visuomenės ekonominės, politinės ir socialinės struktūros pokytis, reiškiantis istorinį tobulėjimą. Istorinio tobulėjimo ir pažangos idėjas plėtojo Augustinas, Tomas Akvinietis, bet tik nuo 18 a. socialinė pažanga tapo šiuolaikinio vakarietiško mąstymo viena svarbiausių sąvokų. Daugiau
socialinė
pedagogika
edukologijos šaka, tirianti žmogaus ugdymo tam tikromis sąlygomis būdus, metodus, turinį, priemones ir nurodanti jų taikymo galimybes. Daugiau
socialinė
politika
principai ir veikla, kurios didžiąją dalį sudaro ekonominių išteklių paskirstymas ir piliečių gerovės užtikrinimas. Dažniausiai vykdo valstybės institucijos įvairiu lygmeniu: vietiniu, valstybės, nacionaliniu. Daugiau
socialinė
problema
socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą. Problema vadinama socialine, kai jos žalą patiria ne vienas ar keli asmenys, bet didelis skaičius žmonių. Daugiau
socialinė profesinė
struktūra
visuomenės socialinė struktūra, kurią sudaro profesijos – specialaus pasirengimo reikalaujančios darbinės veiklos rūšys. Daugiau
socialinė
programa
į piliečių ar jų grupių apsaugą nuo įvairių ekonominių rizikų ar socialinio nesaugumo orientuotos kryptingos veiklos rūšių ir priemonių visuma. Dažniausiai kuriamos ir įgyvendinamos socialinės programos, skirtos socialiai pažeidžiamų grupių atstovams. Daugiau
socialinė
psichologija
taikomosios psichologijos šaka – sistemingas visuomeninio žmogaus tyrimas. Socialinės psichologijos ištakos siejamos su Aristotelio, Platono veikalais, kuriuose daugiausia nagrinėjami individo ir visuomenės klausimai. Daugiau