Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
nusikalstamos veikos
kvalifikavimas
ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo išvada, kad kaltininko padaryta veika turi nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos kvalifikavimą turi atlikti kompetentingas asmuo ir tik teisinę reikšmę turinčiame teisės dokumente. Daugiau
nusikalstamumas
tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį padarytų nusikalstamų veikų statistinė visuma. Nusikalstamumą apibūdina jo paplitimas, dinamika, struktūra, pavojingumo visuomenei laipsnis, pasikėsinimo objektai, nusikaltėlio asmenybės požymiai, psichinis santykis su padaryta nusikalstama veika. Daugiau
nusikalstamumo
geografija
mokslas, tiriantis nusikalstamumo teritorinę diferenciaciją bei ryšius tarp geografinių sąlygų ir nusikalstamumo lygio įvairaus taksonominio rango teritorinėse sistemose. Daugiau
nusikalstamumo
prevencija
socialinė veikla, garantuojanti svarbiausių socialinių vertybių apsaugą, aiškinanti nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, pagal tam tikrą priemonių sistemą daranti poveikį nusikalsti linkusiems asmenims. Daugiau
nusikalstamumo
žemėlapiai
specializuoti žemėlapiai, kuriuose vaizduojamas nusikalstamumo ir su juo susijusių procesų pasiskirstymas erdvėje. Daugiau
nusikaltimas
baudžiamajame įstatyme numatyta veika, už kurios padarymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Skiriami tyčiniai ir neatsargūs nusikaltimai. Pirmą kartą nusikaltimo sąvoka pateikta 1791 Prancūzijos baudžiamajame kodekse. Daugiau
nusikaltimo
inscenizavimas
nusikaltimo simuliavimas – įvykusių faktų ar pateikiamų duomenų neatitinkančios situacijos kūrimas. Gali būti inscenizuojami įvairių rūšių nusikaltimai. Daugiau
nusikaltimų
sociologija
sociologijos sritis, aiškinanti nusikaltimus kaip išsilavinimo stokos, skurdo, nelygybės, rasės, lyties, kultūrinių vertybių konfliktų, kitų socialinių veiksnių padarinius. Nusikaltimų, nusikalstamo elgesio sociologinių interpretacijų pradžia siejama su sociologų É. Durkheimo ir G. Tarde’o darbais. Daugiau