Mokslas
meno
filosofija filosofijos šaka, nagrinėjanti meno kilmę, prigimtį, jo būtį ir prasmę, meninės kūrybos, suvokimo ir kritikos kriterijus. Formuoja meno filosofinio pažinimo pagrindinius teorinius ir metodologinius principus. Susijusi su filosofine estetika ir bendrąja arba specialiomis meno teorijomis. Daugiau
filosofija filosofijos šaka, nagrinėjanti meno kilmę, prigimtį, jo būtį ir prasmę, meninės kūrybos, suvokimo ir kritikos kriterijus. Formuoja meno filosofinio pažinimo pagrindinius teorinius ir metodologinius principus. Susijusi su filosofine estetika ir bendrąja arba specialiomis meno teorijomis. Daugiau
meno
psichologija psichologijos šaka, tirianti žmogaus psichines funkcijas meninėje aplinkoje, t. p. meninės veiklos ypatumus, kurie lemia meno kūrimą ir suvokimą. Pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje, Lietuvoje – 20 a. pabaigoje. Daugiau
psichologija psichologijos šaka, tirianti žmogaus psichines funkcijas meninėje aplinkoje, t. p. meninės veiklos ypatumus, kurie lemia meno kūrimą ir suvokimą. Pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje, Lietuvoje – 20 a. pabaigoje. Daugiau
meno
sociologija sociologijos šaka, nagrinėjanti meno ir visuomenės ryšį, meno kūrybą, sklaidą ir vartojimą. Kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo 20 a. antroje pusėje Prancūzijoje. Daugiau
sociologija sociologijos šaka, nagrinėjanti meno ir visuomenės ryšį, meno kūrybą, sklaidą ir vartojimą. Kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo 20 a. antroje pusėje Prancūzijoje. Daugiau
meno
terapija viena psichoterapijos krypčių, apimanti metodus, kuriais žmogus skatinamas ką nors kurti, imtis meninės kūrybos. Daugiau
terapija viena psichoterapijos krypčių, apimanti metodus, kuriais žmogus skatinamas ką nors kurti, imtis meninės kūrybos. Daugiau
mentalitetas
individui arba žmonių grupei būdingas galvosenos, mąstymo, suvokimo būdas. Kiekviena kultūra turi savitą mentalitetą. Daugiau
individui arba žmonių grupei būdingas galvosenos, mąstymo, suvokimo būdas. Kiekviena kultūra turi savitą mentalitetą. Daugiau
mentalizacija
gebėjimas suvokti savo ir kitų žmonių proto būklę remiantis akivaizdžiu elgesiu. Mentalizacijos koncepcija psichoanalitinėje literatūroje atsirado 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje. Daugiau
gebėjimas suvokti savo ir kitų žmonių proto būklę remiantis akivaizdžiu elgesiu. Mentalizacijos koncepcija psichoanalitinėje literatūroje atsirado 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje. Daugiau