Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ζ
О
Belgijos
architektūra
Pasaulio paveldo vertybės – Flandrijos beginių pastatų ansambliai, Didžiosios aikštės ansamblis Briuselyje (visi nuo 1998), Belgijos varpinės (nuo 1999), Briugės istorinis centras, Dievo Motinos katedra Tournai, V. Hortos suprojektuoti pastatai Briuselyje (visi nuo 2000), Plantino‑Moreto pastatų kompleksas Antverpene (nuo 2005), Stoclet rūmai Briuselyje (nuo 2009), Le Corbusier suprojektuoti pastatai (nuo 2016), Europos SPA miestai (su miestais Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje), Gerumo draugijos kolonijos (su kolonijomis Olandijoje; abu nuo 2021). Daugiau
Belgijos
choreografija
14 a. Flandrijos grafystėje ir Brabanto hercogystėje trubadūrų, truverų, mimų rengiamuose vaidinimuose buvo daug šokių. 1696 Gente įsteigtoje Karališkojoje muzikos akademijoje 1706 pastatytas baletas Galantiškoji Europa. 1705 Briuselio teatre Théâtre Royal de la Monnaie įkurta baleto trupė, nuo 18 a. čia statyti Belgijos kompozitorių baletai. Daugiau
Belgijos
dailė
Belgijos dailė perėmė Nyderlandų ir flamandų dailės tradicijas. Daugiau
Belgijos
gamta
Vyrauja žemumos. Pietryčiuose – plynaukštės, aukštuma, pietuose – kuestos. Pajūryje smėlio kopos, polderiai. Klimatas vidutinių platumų jūrinis ir pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Miškai. Būdingas kultūrinis kraštovaizdis bokažas. Daugiau
Belgijos ginkluotosios
pajėgos
komplektuojamos iš savanorių nuo 18 m. amžiaus. Vyriausiasis vadas – karalius. Daugiau
Belgijos
gyventojai
pirmasis gyventojų surašymas įvyko 1846. Daugiau
Belgijos
istorija
6 a. pr. Kr. Belgijos teritorijoje gyveno keltiškos belgų gentys. 59–52 pr. Kr. nukariavo Cezaris. 5 a. užėmė frankai. 843, per Frankų valstybės dalybas, vakarinė dalis atiteko Prancūzijai, rytinė – Vokietijai. 16 a. Belgiją užvaldė Ispanijos Habsburgai. 1815 ji buvo prijungta prie Olandijos. 1830 11 18 paskelbta Belgijos nepriklausomybė. Daugiau
Belgijos karališkieji
dailės muziejai
Belgijos dailės muziejų kompleksas Briuselyje. Daugiau
Belgijos karališkoji
biblioteka
Įkurta 1837 Briuselyje. Atlieka nacionalinės ir centrinės mokslinės bibliotekos funkcijas. Daugiau
Belgijos karališkoji mokslų, literatūros
ir menų akademija
svarbiausia Belgijos mokslo įstaiga. Įkurta 1772. Daugiau
Belgijos
kinas
Netoli Briuselio 1908 prancūzų režisierius A. Machinas įkūrė pirmąją kino studiją, kurioje 1909–1914 sukūrė pirmuosius trumpametražius filmus. 1938 įkurtas Karališkasis kino archyvas, 1962 prie jo pradėjo veikti Kino muziejus. 5 dešimtmetyje sukurti pirmieji animaciniai filmai. Daugiau
Belgijos
Kongas
Belgijos kolonija (1908–1960). Įkurta Belgijos karaliui Leopoldui II asmeninę valdą Kongo Laisvąją Valstybę perdavus Belgijai. Daugiau
Belgijos konstitucinė
santvarka
galioja 1831 konstitucija. Aukščiausiosios valdžios institucijos yra karalius, dvejų rūmų Federalinis Parlamentas, kurį sudaro Atstovų Rūmai ir Senatas, Ministrų kabinetas. Teismų sistemą sudaro 4 pakopų teismai. Nacionalinė šventė – liepos 21 – Valstybės diena (Leopoldo I karūnacijos diena 1831). Daugiau
Belgijos
lietuviai
Briuselis buvo tapęs vienu 1830–1831 sukilėlių emigracijos centrų. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Belgijos universitetuose studijavo lietuvių. Belgija priėmė II pasaulinio karo pabėgėlių, daugelis jų dirbo anglies kasyklose. 1947 Lježe įkurta Belgijos lietuvių bendruomenė. Daugiau
Belgijos lietuvių
bendruomenė
Belgijos lietuvių organizacija, įkurta 1947 12 26 Lježe kunigo Jono Danausko ir pulkininko Juozo Lanskoronskio iniciatyva. Daugiau