Rodyklė
istorija apie 1440 atvyko pirmieji europiečiai (portugalai). Iki 1879 Bisau Gvinėja ir Žaliojo Kyšulio Salos sudarė bendrą Portugalijos valdą. 1879 Bisau Gvinėja tapo atskira kolonija. 1973 09 24 paskelbta šalies nepriklausomybė. Daugiau
konstitucinė santvarka Bisau Gvinėjoje galioja 1984 priimta Konstitucija. Valstybės vadovas – prezidentas. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Nacionalinis Liaudies Susirinkimas. Nacionalinė šventė – rugsėjo 24 – Nepriklausomybės diena. Daugiau
ir profesinės sąjungos Bisau Gvinėjos svarbiausios politinės partijos: Afrikiečių partija už Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio Salų nepriklausomybę, Socialinio atsinaujinimo partija. Svarbiausia profesinė sąjunga – Bisau Gvinėjos nacionalinė dirbančiųjų sąjunga. Daugiau
švietimas Bisau Gvinėjos bendrojo lavinimo sistemą sudaro 6 m. pradinė ir 5 m. dvipakopė vidurinė mokykla. Daugiau
ūkis Bisau Gvinėja yra ekonomiškai viena silpniausių Afrikos valstybių. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis, jame dirba 83 % ekonomiškai aktyvių gyventojų (1999). Eksportuojama anakardžių riešutai, medvilnė, krevetės, mediena. Daugiau
žiniasklaida Nuo 1975 eina dienraštis Journal Nô Pintcha, nuo 1992 – savaitraštis Correio-Bissau. Radijas veikia nuo 1944, TV – nuo 1989. Nuo 1975 veikia valstybinė naujienų agentūra Agência Noticiosa da Guiné-Bissau (ANG). Daugiau
seksualinė orientacija, pasižyminti vienodu ar skirtingu romantiniu, emociniu, lytiniu potraukiu skirtingų lyčių asmenims. Daugiau
įlanka Atlanto vandenyno dalis prie Europos krantų, tarp Bretanės ir Pirėnų pusiasalių. Daugiau