Rodyklė
Vokiečių nacionalinė
liaudies partija Vokietijos nacionalistinė, konservatyvi, antisemitinė politinė partija, veikusi 1918–1933. Daugiau
liaudies partija Vokietijos nacionalistinė, konservatyvi, antisemitinė politinė partija, veikusi 1918–1933. Daugiau
Vokietijos 1848–1849
revoliucija kai kurių Vokietijos valstybių gyventojų (daugiausia miestiečių) ginkluoti sukilimai; Tautų pavasaris Vokietijoje. Daugiau
revoliucija kai kurių Vokietijos valstybių gyventojų (daugiausia miestiečių) ginkluoti sukilimai; Tautų pavasaris Vokietijoje. Daugiau
Vokietijos
architektūra 45 pasaulio paveldo vertybės, tarp jų – senovės Romos laikotarpio, vidurinių amžių, baroko, modernizmo pastatai. Daugiau
architektūra 45 pasaulio paveldo vertybės, tarp jų – senovės Romos laikotarpio, vidurinių amžių, baroko, modernizmo pastatai. Daugiau
Vokietijos civilinis
kodeksas pagrindinis Vokietijos privatinės teisės aktas, priimtas 1896, įsigaliojo 1900. Su pakeitimais Vokietijoje galioja iki šiol. Daugiau
kodeksas pagrindinis Vokietijos privatinės teisės aktas, priimtas 1896, įsigaliojo 1900. Su pakeitimais Vokietijoje galioja iki šiol. Daugiau
Vokietijos
choreografija Viduriniais amžiais šokta lendlerio įvairios atmainos, per Užgavėnių, misterijų vaidinimus, amatininkų cechų šventes – rateliai. Nuo 17 a. pradžios vokiečių kunigaikščių ir hercogų rūmuose rengti baleto spektakliai. 18 a. daugelyje Vokietijos operos teatrų dirbo kviestiniai baletmeisteriai. 1638 Saksonijos kunigaikščio rūmuose Dresdene G. Möhlichas pastatė H. Schützo operą baletą Orfėjas ir Euridikė. 18 a. viduryje Vokietijos baleto reformą paskatino J.‑G. Noverre’o veikla. Daugiau
choreografija Viduriniais amžiais šokta lendlerio įvairios atmainos, per Užgavėnių, misterijų vaidinimus, amatininkų cechų šventes – rateliai. Nuo 17 a. pradžios vokiečių kunigaikščių ir hercogų rūmuose rengti baleto spektakliai. 18 a. daugelyje Vokietijos operos teatrų dirbo kviestiniai baletmeisteriai. 1638 Saksonijos kunigaikščio rūmuose Dresdene G. Möhlichas pastatė H. Schützo operą baletą Orfėjas ir Euridikė. 18 a. viduryje Vokietijos baleto reformą paskatino J.‑G. Noverre’o veikla. Daugiau
Vokietijos
dailė seniausi radiniai – iš paleolito. Žymūs Karolingų ir Otonų renesansų dailės kūriniai. Klestėjo gotika, vadinamasis Šiaurės renesansas ir kiti stiliai. 20 a. pradžioje Vokietijoje susiformavo ir čia labiausiai buvo išplėtotas ekspresionizmas. Šiuolaikinei dailei būdinga įvairovė. Nuo 1955 Kasselyje rengiama viena svarbiausių tarptautinių dailės parodų Documenta. Daugiau
dailė seniausi radiniai – iš paleolito. Žymūs Karolingų ir Otonų renesansų dailės kūriniai. Klestėjo gotika, vadinamasis Šiaurės renesansas ir kiti stiliai. 20 a. pradžioje Vokietijoje susiformavo ir čia labiausiai buvo išplėtotas ekspresionizmas. Šiuolaikinei dailei būdinga įvairovė. Nuo 1955 Kasselyje rengiama viena svarbiausių tarptautinių dailės parodų Documenta. Daugiau
Vokietijos Federacinės Respublikos
nuopelnų kryžiaus ordinas vienintelis Vokietijos federalinis apdovanojimas. Įsteigtas 1851 09 07. Daugiau
nuopelnų kryžiaus ordinas vienintelis Vokietijos federalinis apdovanojimas. Įsteigtas 1851 09 07. Daugiau
Vokietijos federalinis
bankas Deutsche Bundesbank, Vokietijos centrinis bankas. Būstinė Frankfurte prie Maino. Įkurtas 1957 07 26. 1999 integruotas į Europos centrinių bankų sistemą, yra įtakingiausias jos narys. Daugiau
bankas Deutsche Bundesbank, Vokietijos centrinis bankas. Būstinė Frankfurte prie Maino. Įkurtas 1957 07 26. 1999 integruotas į Europos centrinių bankų sistemą, yra įtakingiausias jos narys. Daugiau
Vokietijos
gamta Vyrauja kalnuotas paviršius, šiaurinėje dalyje – žemumos. Klimatas vidutinių platumų, šiaurinėje dalyje – jūrinis, kitur – pereinamasis iš jūrinio į žemyninį; kalnuose – vertikalusis klimato juostų zoniškumas. Svarbiausių upių baseinus jungia laivybinių kanalų sistemos. Miškai, pievos, smėlynai. Daugiau
gamta Vyrauja kalnuotas paviršius, šiaurinėje dalyje – žemumos. Klimatas vidutinių platumų, šiaurinėje dalyje – jūrinis, kitur – pereinamasis iš jūrinio į žemyninį; kalnuose – vertikalusis klimato juostų zoniškumas. Svarbiausių upių baseinus jungia laivybinių kanalų sistemos. Miškai, pievos, smėlynai. Daugiau