Rodyklė
dailė 4–5 a. Bizantijos dailė tęsė Romos helenistinės dailės tradicijas. 6 a. atsirado religinės tematikos molbertinės tapybos rūšis – ikonos. Po ikonoklazmo sąjūdžio (726–843) išnyko apvalioji skulptūra, sieta su pagoniškų stabų garbinimu; plėtotas reljefas. Ištobulinta emalio technika, klestėjo baldininkystė, kurti sudėtingų raštų audiniai, stiklo, keramikos, dramblio kaulo dirbiniai. Bizantijos dailė padarė didelę įtaką Rytų Europos ir Artimųjų Rytų viduramžių dailei. Daugiau
istorija savarankiška valstybe Bizantija tapo 395 Romos imperijai galutinai suskilus į Rytų ir Vakarų imperijas. 6 a. ją sudarė beveik visas Balkanų pusiasalis, Mažosios Azijos didžioji dalis, Sirija, Palestina, Egėjo ir Adrijos jūros salos, Kreta, Kipras, Egiptas, Kirenaika, dalis Užkaukazės, Pirėnų ir Krymo pusiasalių. Žlugo turkams osmanams 1453 05 29 užėmus Konstantinopolį. Daugiau
muzika Bizantijos muzikos ištakos glūdi Bizantijos imperijoje gyvenusių ar su ja susijusių tautų (persų, koptų, armėnų, sirų, žydų, graikų, romėnų, slavų ir kitų) muzikos tradicijose. Bažnytinės muzikos ištakos siekia pirmuosius krikščionybės amžius. Labai svarbią vietą užima himnai. Daugiau
ir mokslas tiesioginė antikos švietimo ir mokslo tradicijų perėmėja ir tęsėja buvo Bizantija. Daugiau
teisė bažnytinės ir pasaulietinės teisės normos, galiojusios Bizantijos imperijoje 6–15 amžiuje. Daugiau
architektūra pastatų architektūrai būdinga antikos ir Artimųjų Rytų architektūros bruožų sintezė, konservatyvumas ir kanoniškumas bei rafinuota meninė raiška. Bizantiškasis stilius labiausiai reiškėsi sakralinėje architektūroje. Daugiau
dailė esminiai bizantiškojo stiliaus dailės bruožai – simboliškumas, kanoniškumas, sąlygiška raiška. Daugiau