Rodyklė
kritika meno, daugiausia literatūros, kritikos kryptis, kilusi iš psichoanalizės. Literatūros kūrinyje ieškoma užmaskuoto pasąmonės turinio simbolinės ir metaforinės raiškos. Daugiau
psichikos struktūros, dinamikos ir asmenybės teorija. 1896 psichoanalizės terminą pavartojo S. Freudas. Daugiau
individualių žmogaus psichikos savybių, numatomos asmenybės raidos tyrimo technika ir teorija. Pradėjo klostytis 19 amžiuje. Daugiau
grupinės terapijos metodas – improvizacinis gyvenimiškos situacijos modeliavimas, kai keičiantis vaidmenimis nagrinėjamas vidinis grupės dalyvių gyvenimas. Psichodramos terminą ir metodą sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Austrijos psichologas ir psichiatras J. L. Moreno. Daugiau
farmakologijos šaka, tirianti psichotropinių medžiagų poveikį centrinei nervų sistemai mechanizmą ir klinikinį efektyvumą. Daugiau
tarpdisciplininė psichologijos šaka, kuri tiria psichinių reiškinių ir juos sukėlusių fizinių reiškinių kiekybinius santykius. Atsirado 19 a. viduryje, padėjo psichologijai atsiskirti nuo filosofijos ir davė pradžią eksperimentinei psichologijai, neuropsichologijai ir neuromokslams. Daugiau
problema dvasios ir kūno, psichinių ir fizinių reiškinių arba psichinių ir fiziologinių (nervinių) procesų santykio problema. Itin aktuali buvo 17 amžiuje, kai susiklostė Didžiosios Britanijos fiziko ir matematiko I. Newtono išplėtota mechanistinė pasaulio samprata. Daugiau
paralelizmas filosofinė koncepcija, teigianti, kad kūnas ir dvasia, fiziniai (fiziologiniai) ir psichiniai reiškiniai yra savarankiški, nepriklausomi vienas nuo kito, nesusiję priežasties ir padarinio ryšiais, bet vienas nuo kito neatskiriami, susiję koreliacijos ryšiais. Daugiau
disciplininė mokslo sritis, tirianti psichikos neurofiziologinį pagrindą. Susiklostė 19 a. antroje pusėje psichologijai atsiskyrus nuo filosofijos ir psichologijoje paplitus gamtamokslinio materializmo idėjoms. Daugiau
psichologijos ir genetikos tyrimų sritis, nagrinėjanti psichikos reiškinių (funkcijų, savybių, gebėjimų) paveldimumą ir kintamumą, genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką, lemiančią psichikos ir elgesio individualią raidą. Daugiau
medicininės psichologijos šaka, kuri tiria aplinkos poveikį žmogaus psichikai, rengia priemones, padedančias saugoti ir stiprinti psichikos sveikatą, sudaro optimalias sąlygas psichikos veiklai. Daugiau
mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką ir psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Terminas pradėtas vartoti 16 amžiuje. Iki 19 a. antros pusės psichologijos problemas daugiausia nagrinėjo filosofai, remdamiesi loginio protavimo principais. Daugiau