Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ζ
О
Vokietijos Federacinės Respublikos
nuopelnų kryžiaus ordinas
vienintelis Vokietijos federalinis apdovanojimas. Įsteigtas 1851 09 07. Daugiau
Vokietijos federalinis
bankas
„Deutsche Bundesbank“, Vokietijos centrinis bankas. Būstinė Frankfurte prie Maino. Įkurtas 1957. 1999 integruotas į Europos centrinių bankų sistemą, yra įtakingiausias jos narys. Daugiau
Vokietijos
gamta
Vyrauja kalnuotas paviršius, šiaurinėje dalyje – žemumos. Klimatas vidutinių platumų, šiaurinėje dalyje – jūrinis, kitur – pereinamasis iš jūrinio į žemyninį; kalnuose – vertikalusis klimato juostų zoniškumas. Svarbiausių upių baseinus jungia laivybinių kanalų sistemos. Miškai, pievos, smėlynai. Daugiau
Vokietijos ginkluotosios
pajėgos
komplektuojamos iš savanorių. Vyriausiasis vadas – federalinis kancleris. Daugiau
Vokietijos
gyventojai
pirmasis gyventojų surašymas įvyko 1834. Daugiau
Vokietijos
imperija
Europos valstybė, gyvavusi 1871–1918. Daugiau
Vokietijos
istorija
dabartinės Vokietijos germanų civilizavimą pradėjo Frankų valstybė. Viduriniais amžiais vokiečių žemės buvo pagrindinė Šventosios Romos imperijos dalis. 18 a. iškilusi Prūsija suvienijo Vokietiją (1871 paskelbta Vokietijos imperija). Vokietija sukėlė du pasaulinius karus. 1949–1990 gyvavo dvi vokiečių valstybės. Daugiau
Vokietijos
juodmargiai
pieninių galvijų veislė. Daugiau
Vokietijos
kinas
1895 11 01 Berlyne išradėjai M. ir E. Skladanowskiai savo sukurtu bioskopu surengė pirmą viešą trumpametražių filmų seansą. 1896 O. Messteris pradėjo kino kamerų ir projektorių gamybą, įkūrė pirmą Vokietijoje kino bendrovę. Pirmieji svarbesni vaidybiniai filmai: Prahos studentas (1913, danų režisierius S. Rye), Golemas (1914, režisieriai H. Galeenas ir P. Wegeneris). Daugiau
Vokietijos kolonijinė
imperija
Vokietijos valdų – kolonijų, protektoratų ir kitų teritorijų – visuma. Susikūrė 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, 20 a. 2 dešimtmečio antroje pusėje žlugo. Daugiau
Vokietijos komunistų
partija
politinė partija, veikusi 1918–1933 visoje Vokietijoje, 1945–1946 Rytų Vokietijoje, 1948–1956 ir Vakarų Vokietijoje (nuo 1949 Vokietijos Federacinė Respublika). Daugiau
Vokietijos konservatorių
partija
Vokietijos politinė partija, veikusi 1848–1876 Prūsijoje, 1876–1918 – visoje Vokietijoje. Daugiau
Vokietijos konstitucinė
santvarka
pagal 1949 konstituciją Vokietijos aukščiausiosios valdžios institucijos yra federacijos prezidentas, dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Bundesratas ir Bundestagas, federalinio kanclerio vadovaujama federalinė vyriausybė. Nacionalinė šventė – spalio 3 – Vokietijos susivienijimo diena. Daugiau
Vokietijos lapkričio
revoliucija
Vokietijos monarchijos nuvertimas 1918 paskelbiant parlamentinę respubliką. Daugiau
Vokietijos
lietuviai
nuo 15 a. Vokietijos universitetuose studijavo Lietuvos didikų vaikai. Nuo 19 a. pabaigos Vokietijos miestuose dirbo lietuvių darbininkų. II pasaulinio karo pabaigoje Vokietijoje susitelkė dauguma per karą iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių, stovyklose veikė mokyklos, kūrėsi organizacijos, leista spauda. Daugiau