Aachen (Ãchenas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Belgijos ir Nyderlandų pasienyje. 249 100 gyventojų (2021; aglomeracijoje 573 200 gyventojų). Elektrotechnikos pramonė (elektros variklių gamyba), metalo apdirbimas, mašinų (staklių, vagonų) gamyba. Maisto (šokolado fabrikas), tekstilės, chemijos (daugiausia gumos), stiklo pramonė. 20 a. Aachene buvo gaminama kineskopai, kaitinamosios lempos. Iki 20 a. 10 dešimtmečio prie Aacheno buvo kasamos akmens anglys. Kurortas (karštosios mineralinės versmės); gydomos reumatinės, odos ligos. Turizmas. Kasmet vyksta tarptautinės jojimo varžybos. Meno, spaudos muziejai. Aukštoji technikos mokykla (universitetas; nuo 1880), aukštoji muzikos mokykla.
Architektūra
Aacheno katedros koplyčios vidus (793–apie 800, statytojas Odas Mecietis)
8–9 a. katedra (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1978) su vėlyvojo bizantiškojo stiliaus aštuonkampe koplyčia (793–apie 800, statytojas Odas Mecietis, Odo von Metz) ir gotikiniu choru (1414); gotikinė rotušė (apie 1376, perstatyta 1902) su restauruotomis imperatorių salėmis; 15–16 a. Šv. Pauliaus ir Šv. Mikalojaus bažnyčios (per II pasaulinį karą apgriautos, vėliau restauruotos) bei miesto įtvirtinimų fragmentai.
2271
Istorija
Nuo 1 a. pr. Kr. keltų ir romėnų gyvenamas gydomųjų versmių kurortas Akvisgranas, 470 nukariautas frankų. Nuo 788 ar 789 Karolio Didžiojo rezidencija. Karolingų renesanso kultūros centras. 936–1531 Aachene karūnuota dauguma Vokietijos karalių. 1165 ir 1215 gavo miesto teises. Nuo 1250 laisvasis imperijos miestas. Perkėlus imperatorių karūnaciją į Frankfurtą prie Maino, po religinių karų ir 1656 gaisro nyko. Naujaisiais laikais daugelio taikos konferencijų (1668 po Devoliucinio karo, 1748 po Austrijos įpėdinystės karo), kitų tarptautinių susitikimų vieta. 1792 užimtas prancūzų, 1815 perduotas Prūsijai. Per II pasaulinį karą labai sugriautas; iki 1966 atstatytas.
Akvisgranas; Aquisgranum; Aquis Granum; Aix-la-Chapelle
2271