Abelio ir Dirichlet požymis
Abelio ir Dirichlet požymis (Ãbelio ir Dirichl póžymis), taisyklė, pagal kurią galima nustatyti, ar konverguoja skaičių ir funkcijų eilutės bei netiesioginiai integralai. Skaičių eilučių Abelio ir Dirichlet požymis: jeigu skaičių seka (an) yra monotoninė ir aprėžta, o skaičių eilutė konverguoja arba seka (an) yra monotoninė ir nykstama, o eilutės dalinių sumų seka yra aprėžta, tai eilutė konverguoja. Funkcijų eilučių Abelio ir Dirichlet požymis: jeigu funkcijų seka (an(x)), x ∈ X yra monotoninė ir tolygiai aprėžta, o funkcijų eilutė , x ∈ X tolygiai konverguoja, arba seka (an (x)), x ∈ X yra monotoninė ir tolygiai konverguoja į nulį, o eilutės , x ∈ X dalinių sumų seka yra tolygiai aprėžta, tai funkcijų eilutė , x ∈ X konverguoja tolygiai. Analogiškai formuluojamas netiesioginių integralų bei netiesioginių integralų , priklausančių nuo parametro t, su vieninteliu ypatinguoju tašku β požymis. Pavadintas norvegų matematiko N. H. Abelio ir vokiečių matematiko P. G. L. Dirichlet vardais.
3045