Abelio ir Dirichlet požymis (Ãbelio ir Dirichl póžymis), taisyklė, pagal kurią galima nustatyti, ar konverguoja skaičių ir funkcijų eilutės bei netiesioginiai integralai. Skaičių eilučių Abelio ir Dirichlet požymis: jeigu skaičių seka (an) yra monotoninė ir aprėžta, o skaičių eilutė konverguoja arba seka (an) yra monotoninė ir nykstama, o eilutės dalinių sumų seka yra aprėžta, tai eilutė konverguoja. Funkcijų eilučių Abelio ir Dirichlet požymis: jeigu funkcijų seka (an(x)), x ∈ X yra monotoninė ir tolygiai aprėžta, o funkcijų eilutė , x ∈ X tolygiai konverguoja, arba seka (an (x)), x ∈ X yra monotoninė ir tolygiai konverguoja į nulį, o eilutės , x ∈ X dalinių sumų seka yra tolygiai aprėžta, tai funkcijų eilutė , x ∈ X konverguoja tolygiai. Analogiškai formuluojamas netiesioginių integralų bei netiesioginių integralų , priklausančių nuo parametro t, su vieninteliu ypatinguoju tašku β požymis. Pavadintas norvegų matematiko N. H. Abelio ir vokiečių matematiko P. G. L. Dirichlet vardais.
3045