Abelis Klenickis

Abelis Klenickis

Klenckis Abelis 1904 07 14Tauragė 1990 05 14Vilnius, lietuvių kompozitorius, dirigentas, smuikininkas. Menotyros kand. (1961).

Išsilavinimas ir veikla

1930 baigė Kauno muzikos mokyklą (I. Vildmano‑Zaidmano smuiko klasę). 1938–40 studijavo Kauno konservatorijoje (J. Gruodžio ir J. Karnavičiaus mokinys). 1928–40 Valstybės teatro orkestro smuikininkas. 1940–41 Radiofikacijos ir radiofono komiteto atsakomasis muzikos redaktorius.

Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, pasitraukė į Rusijos gilumą. 1941–42 Kazanėje dirbo Radijo komiteto muzikos redakcijoje. 1942–1944 LSSR meno ansamblių Pereslavl‑Zalesskyje dirigentas. 1945–54 Lietuvos kompozitorių sąjungos atsakingasis sekretorius, 1949–51 ėjo ir sąjungos pirmininko pareigas; buvo socialistinio realizmo ir sovietinės ideologijos apologetas, naujovių lietuvių kompozitorių kūryboje kritikas. 1946–58 Lietuvos filharmonijos Meno tarybos narys. 1948–51 Meno reikalų valdybos Meno tarybos narys. 1950–56 Valstybinės grožinės literatūros leidyklos Muzikos darbų aprobavimo komisijos pirmininkas.

1953 eksternu baigė Lietuvos konservatoriją (kompozicijos klasę), 1956 – Maskvos konservatorijos aspirantūrą (L. Ginzburgo dirigavimo klasę). 1944–45 ir 1958–63 Lietuvos filharmonijos, 1945–58 Lietuvos radijo simfoninio orkestro dirigentas. 1953–1990 dėstė Lietuvos konservatorijoje; profesorius (1976). Parašė knygą Instrumentinio koncerto dirigavimas (1958).

Koncertinė veikla

Su orkestrais atliko daugelį lietuvių kompozitorių simfoninių, vokalinių simfoninių kūrinių; gastroliavo Lietuvos, Kaliningrado sr. miestuose. Dirigavo Maskvos, Rygos, Talino, Minsko ir kitiems simfoniniems orkestrams.

Kūriniai

Sukūrė operą Prie Nemuno (1951, B. Dauguviečio, V. Mozūriūno, S. Ylos ir J. Mackonio libretas, pastatyta 1960 Klaipėdos liaudies operos teatre), baletą Beširdis (J. Gudavičiaus, L. Navickytės‑Ramanauskienės ir I. Stravinskienės libretas, pastatytas 1969), oratoriją Į laimę (1957, J. Janonio žodžiai), kantatas Marytė Melnikaitė (1945, S. Nėries žodžiai), Ačiū Stalinui (1947), Virš laisvų arimų (1949, J. Lapašinsko žodžiai), Kolūkiečių sėjos daina (1950), Raudonojoje aikštėje (1956, E. Mieželaičio žodžiai), Vardan taikos (1956, P. Milaknio žodžiai), Laužai (1974, R. Skučaitės žodžiai), muzikinį sceninį montažą Iš rytų šalelės saulelė tekėjo (1943), simfoniją (1982), ciklą Didysis Tėvynės karas balsui ir simfoniniam orkestrui (1949), simfonijetę (1962), uvertiūrą Pergalė (1977), siuitas Vasaros diena (1950) ir Lietuvos keliais (1964, abiejų K. Kubilinsko žodžiai), Kantatą apie laužus vaikų chorui ir simfoniniam orkestrui (1974), koncertą (1929), variacijas (1943) ir romansą (1967) smuikui ir orkestrui, koncertą poemą violončelei ir orkestrui (1962), variacijas kameriniam orkestrui (1971), 3 styginių kvartetus (1933, 1945, 1948), pučiamųjų kvintetą (1968), solo ir choro dainų.

Kūrybai būdinga klasicistinės muzikos tradicijos, deklaratyvi sovietinė tematika.

L: R. Geniušas Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai Vilnius 1973.

1352