abipusis induktyvumas

abipùsis induktyvùmas, elektrinės grandinės parametras, apibūdinantis jos elemento, kuriuo teka elektros srovė, savybę kurti magnetinį srautą kitame – gretimame elemente. Abipusis induktyvumas M = Ψ_2M/i₁; čia i₁ – pirmojo elemento srovė, Ψ_2M – antrojo elemento surištasis magnetinis srautas, vadinamas surištuoju abipusės indukcijos srautu, kurį sukuria pirmojo elemento srovė i₁. Abipusis induktyvumas reiškiamas dar ir taip: M = Ψ_1M/i₂; čia Ψ_1M – pirmojo elemento surištasis magnetinis srautas, i₂ – antrojo elemento srovė. Dviejų ričių abipusis induktyvumas priklauso nuo jų vijų skaičiaus, geometrinių matmenų, tarpusavio padėties ir aplinkos magnetinių savybių. Ričių su feromagnetine šerdimi abipusis induktyvumas dar priklauso nuo rite tekančios srovės stiprio. Abipusis induktyvumas matuojamas henriais (H).