abipusiškùmas, tarptautinių santykių principas, pagal kurį sąveikaujančios valstybės viena kitos atžvilgiu prisiima lygiaverčius įsipareigojimus, daro viena kitai vienodos vertės nuolaidų, laikosi lygiareikšmės tarpusavio sąveikos. Taikomas įvairiose tarptautinių santykių srityse (ginkluotės kontrolėje, tarptautinėje prekyboje, kultūriniuose mainuose), turi įvairių raiškos formų.
Abipusiškumas gali reguliuoti dviejų, kelių, daugelio sąveikaujančių valstybių tarpusavio santykius. Abipusiškumo galimybė kyla iš pačios tarptautinės sistemos prigimties. Kiekvienos valstybės egzistavimas remiasi abipusiu suvereniteto, t. y. neginčijamos teisės valdyti savo teritoriją ir gyventojus, pripažinimu, dėl to abipusiškumas laikomas sąmoningai taikytinu valstybių bendravimo principu. Palankiomis aplinkybėmis abipusiškumas gali būti svarbus tarptautinės taikos garantas ir skatinti valstybių bendradarbiavimo plėtrą.
Abipusiškumo principas nėra taikomas absoliučiai ir besąlygiškai. Nepasitikinčių viena kita valstybių tarpusavio santykiuose jis gali netgi paspartinti konflikto augimą, nes tokiu atveju ypač pavojingu veiksniu tampa kokia nors klaidinga informacija apie partnerio nesąžiningumą.
Abipusiškumą įgyvendinti kartais gali trukdyti ir skirtingi sąveikaujančių valstybių įstatymai. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos negalėjo sudaryti abipusiškumo principu pagrįsto susitarimo dėl bankininkystės, nes bankininkystės taisyklės Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose skirtingos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė negalėjo garantuoti, kad visoje šalyje Europos bankų filialai bus traktuojami vienodai. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse galioja bendros bankų taisyklės. Šiuolaikiniame pasaulyje abipusiškumas tampa visuotinis.
2922