abolicionizmas

abolicionzmas (angl. abolitionism < lot. abolitio – panaikinimas), 19 a. judėjimas dėl vergijos panaikinimo.

Vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), t. p. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų šalių kolonijose. 1831 W. L. Garrisonas Bostone įsteigė laikraštį Liberator – pagrindinį abolicionizmo idėjų propaguotoją. 1833 Filadelfijoje įkurta W. L. Garrisono vadovaujama Amerikos kovos su vergija draugija. 1840 abolicionistų buvo 160 000–200 000. Juos rėmė daugiausia išsilavinę vidurinių sluoksnių atstovai, dvasininkija. Radikalieji abolicionistai neigė bet kokių įstatymų, pripažįstančių vergiją, teisėtumą, organizavo pabėgusių vergų persiuntimą į Kanadą (Požeminis geležinkelis), kai kurie neatmetė ginkluotos kovos galimybės.

1839 nuo Kovos su vergija draugijos atsiskyrę vadinamieji gradualistai (J. Birney, A. ir L. Tappanai bei kiti) manė, jog vergijos panaikinimo reikia siekti legaliais religinio ir politinio spaudimo metodais. 1839 J. Birney įkūrė pirmąją JAV priešvergovinę Laisvės partiją, 1840 ir 1844 nesėkmingai atstovavo jai JAV prezidento rinkimuose. 19 a. viduryje moralinio spaudimo politiką pakeitė prievartos prieš vergvaldžius propagavimas. Per 1856 ir 1860 prezidento rinkimus abolicionistai rėmė vergijos priešininką A. Lincolną. 1859 įvyko J. Browno vadovaujamas ginkluotas sukilimas prieš vergiją. JAV vergija panaikinta po 1861–65 JAV pilietinio karo priėmus konstitucijos 13 pataisą (1865 12 06).

1097