Werner Abraham Gottlob (Abrahamas Gotlobas Vèrneris) 1749 09 25Werhau (prie Görlitzo) 1817 06 30Dresden, vokiečių geologas, mineralogas. Neptūnizmo hipotezės vienas pradininkų.
1771 baigė Freibergo kalnų akademiją, 1774 – Leipcigo universitetą. 1775–1817 – Freibergo kalnų akademijos profesorius ir kasybos inspektorius. Sukūrė pirminį geologijos pavadinimą – geognozija, laikė ją atskira mokslo šaka, pirmasis pradėjo ją dėstyti (1779). Tyrinėjo Saksonijos mineralus, uolienas, rūdas. Sukūrė mineralų ir uolienų skirstymo ir atpažinimo būdą pagal išorinius bruožus ir cheminę sudėtį, išskyrė 5 geologines formacijas – pirminę, tarpinę, antrinę, sąnašinę ir vulkaninę. Teigė, kad visos uolienos susiformavo iš pirminio vandenyno, kurio vandens sudėtis skyrėsi nuo dabartinės (A. G. Wernerio neptūnizmo idėjų laikėsi R. Simonavičius). Žemės plutos judėjimą įsivaizdavo tik kaip jos įgriuvimą į požemines tuštumas. Jo vardu buvo kuriamos mokslų akademijos (vadinamos Vernerio draugijomis), kurios skatino geologijos plėtrą.
Abrahamo Gottlobo Wernerio portretas
Svarbiausi veikalai
Apie fosilijų išorines savybes (Von den äusserlicher Kennzeichen der Fossilien 1774)
Skirtingų rūšių uolienų trumpas klasifikavimas ir aprašymas (Kurze Klassifikation und Beschreibung der verschiedenen Gebirgsarten 1786)
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas mineralas verneritas.