absoliučióji chronològija, kalbos reiškinių, procesų, pakitimų laiko (datos) nustatymas. Išaiškinti, kada įvyko tam tikri kalbos pakitimai, padeda rašytinių šaltinių tyrimas, o senesniais, raštijos nepaliudytais, laikais – kalbos duomenų lyginimas su istoriniais bei archeologiniais duomenimis, gana pastovūs žodyno kitimo koeficientai (glotochronologijos metodas) ir kitos aplinkybės. Absoliučioji chronologija leidžia konstatuoti, kad rytų baltų prokalbė suskilo apie 6–7 amžių. Vien kalbotyros metodais išaiškinti kalbos kitimų absoliučiąją chronologiją sunku. Istorinė kalbotyra labiausiai stengiasi nustatyti kalbos kitimų vietą kitų reiškinių bei procesų eilėje, t. y. jų santykinę chronologiją.
2352