absoliučióji idja, svarbiausioji G. W. F. Hegelio filosofijos sąvoka, reiškianti aukščiausiąją tikrovę, kurioje dinamiškai susietos bendrybė ir konkretybė, gamta ir dvasia, substancija ir subjektas. Tai Dievo filosofinis atitikmuo. Absoliučiosios idėjos turinys yra jos pačios savęs pažinimo raida, vykstanti trimis pakopomis. Pirmoji pakopa – logikos, kai grynoji sąvoka diferencijuojasi nuo abstrakčios, turinio požiūriu skurdžiausios būties sąvokos, iki konkrečios absoliučiosios idėjos sąvokos. Antroji pakopa – gamtos kaip kitabūtės vystymasis, kuriame dvasia pamažu atpažįsta save gamtoje. Trečioji pakopa – dvasinis savęs atpažinimas mene, religijoje ir filosofijoje.
1076