abstrakcionzmas (lot. abstractio – atitraukimas), abstrakčióji dail, 20 a. modernistinės dailės kryptis. Abstrakcionistai savo kūryboje vengia ryšio su natūros formomis, siekia reikštis grynai dailės priemonėmis; tai, jų požiūriu, progresyvu pasakojamosios, vaizduojamosios praeities dailės atžvilgiu. Abstrakcionizmo raiška svyruoja nuo natūros formų supaprastinimo iki visiško jų atmetimo. Abstrakcionizmas yra modernizmo viršūnė ta prasme, jog jis maksimaliai išsivaduoja iš nespecifinės dailės kalbos (susijusios su pasakojimu apie ką nors, t. y. ko nors vaizdavimu) elementų. Dalis abstrakcionistų (pvz., P. Mondrianas) savo kūrybą laikė priemone susisiekti su anapusiniu pasauliu.
V. Kandinskij. Abstrakti akvarelė (1910, Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras Paryžiuje)
Kai kurie abstrakcionizmo bruožai (linijos, formos reikšmės akcentavimas) atsirado jau simbolizme. Dar daugiau prie abstrakcionizmo susiformavimo prisidėjo kubizmas. Abstrakcionizmo pradininku laikomas V. Kandinskis, 1910 nuliejęs pirmąją visiškai abstrakčią akvarelę ir abstrakcionizmo principus išdėstęs veikale Apie dvasingumą mene (Über das Geistige in der Kunst 1912). Abstrakcionizmas, turėjęs itin tvirtas pozicijas 20 a. pirmoje pusėje ir viduryje, buvo nevienalytis. Viena radikaliausių abstrakcionizmo atmainų yra suprematizmas, reiškęsis Rusijoje 20 a. 2 dešimtmetyje, ir neoplasticizmas, panašiu metu plėtojęsis Nyderlanduose. Ryškių abstrakčių kūrinių sukūrė prancūzų orfistai (orfizmas), italų futuristai (futurizmas). Naują stiprų impulsą abstrakcionizmui 5 dešimtmetyje suteikė abstraktusis ekspresionizmas. Sãvita abstrakcionizmo ãtmaina, nors ir rėmėsi iš esmės kitokiais idėjiniais principais, 7 dešimtmetyje tapo opartas bei kai kurių minimalistų (minimalizmas) kūryba. Abstrakcionizmas tebegyvuoja iki šiol, bet jo konkrečios kryptys ne tokios ryškios.
K. Malevič. Suprematistinė kompozicija (1922)
P. Mondrian. Mėlynos ir geltonos spalvos kompozicija (1929, Boijmanso van Beuningeno muziejus Rotterdame)
Abstrakcionizmas Lietuvoje
Lietuvoje polinkio į abstraktumą esama kai kuriuose M. K. Čiurlionio paveiksluose. Tačiau abstrakcionizmas nei prieš II pasaulinį karą, nei tuoj po jo (šiuo atveju lėmė ideologinė reglamentacija) beveik nesireiškė. 6 dešimtmečio pabaigoje vieni pirmųjų abstrakčių kūrinių nutapė V. Povilaitis ir J. Čeičytė. Nuo 7 dešimtmečio pabaigos–8 dešimtmečio pradžios vien abstrakcionizmo srityje reiškėsi K. Zimblytė ir E. A. Cukermanas. Iš vėlesnių lietuvių abstrakcionistų paminėtini K. Dereškevičius, V. Urbanavičius, D. Kasčiūnaitė, R. Katiliūtė. Išeivijoje ryškių abstrakcionizmo kūrinių sukūrė K. Varnelis, K. Žoromskis, E. Urbaitytė.
2159
D. Kasčiūnaitė. Iškirptas peizažas (1992; © LATGA, 2020)