ach, achas, senovės egiptiečių religijoje – viena 3 žmogaus sielos dalių (kartu su ba ir ka), pomirtinis įsikūnijimas. Minima Piramidžių tekstuose. Tikėta, kad ach turi tik faraonai. Nuo Viduriniosios karalystės laikų (apie 2060–1788 pr. Kr.) imta tikėti, kad po ypatingų laidojimo ritualų ach įgyja kiekvienas. Dievai ir faraonai dažniausiai turėdavo 7 ach. Ne taip kaip ka ir ba, kurios gali mirti, ach yra amžina ir kaip nesunaikinama dvasinė substancija nuolat gyvena danguje. Ji vaizduota kaip paukštis ibis.
548
-ach siela; -sielos dalis ach; -ach sielos dalis