„Achema“, Lietuvos chemijos pramonės bendrovė, didžiausia azoto trąšų ir kitų chemijos pramonės produktų gamintoja Baltijos šalyse. Būstinė Jonalaukio kaime (Jonavos rajono savivaldybė).
Veikla
Gamina azoto trąšas (amonio salietrą, karbamidą, birius trąšų mišinius, skystąsias azoto trąšas kambario ir lauko augalams), amoniaką, azoto rūgštį, metanolį, formaliną, karbamido formaldehido dervas, pramonines dujas (angliarūgštę, deguonį, azotą), polivinilacetato klijus (Lipalas), vandens emulsinius dažus, bazinio aliuminio sulfato tirpalą. Pagrindinė žaliava – gamtinės dujos, Achema yra didžiausia jų vartotoja šalyje. Gerina aplinkosauginius rodiklius, pvz., 2000–17 aplinkos tarša įmonėje sumažėjo septynis kartus. Veikia dvi kogeneracinės šiluminės elektrinės (47 MW galios elektrinė, paleista 2011, ir 21 MW, paleista 2004), mokymo centras, poliklinika, kredito unija.
Achema
Koncernas „Achemos grupė“
Achema yra koncerno Achemos grupė (įkurtas 2001) pagrindinė įmonė, iš viso koncernui priklauso daugiau kaip 45 įmonės (chemijos pramonės, krovos ir logistikos, energetikos, viešbučių, žiniasklaidos ir kitų sričių), veikiančios Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Tarp koncernui priklausančių įmonių – Klaipėdos krovos bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, spaustuvė Titnagas, Druskininkų sveikatingumo ir poilsio kompleksas Grand SPA Lietuva, laikraštis Lietuvos žinios, radijo stočių grupė Radiocentras.
Veiklos rodikliai
2017 pagamino daugiau kaip 2,7 mln. tonų trąšų. Apie 79 % produkcijos eksportuoja į daugiau kaip 30 šalių, daugiausia į Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Belgiją, Lenkiją, Daniją. Pajamos 423,4 mln. eurų (su antrinėmis bendrovėmis – 818 mln. eurų; 2017), daugiau kaip 1130 darbuotojų (su antrinėmis bendrovėmis – daugiau kaip 4700; 2018). 2023 pradžioje – apie 1200 darbuotojų.
Istorija
gamybinis susivienijimas Azotas (1975, dabar bendrovė Achema)
1962 pradėta statyti Jonavos azotinių trąšų gamykla 1965 pradėjo gaminti pirmąją produkciją – sintetinį amoniaką. 1968 pradėjo gaminti metanolį, 1971 – karbamidą, 1972 – azoto rūgštį, 1973 – amonio salietrą, karbamido formaldehido dervas ir polivinilacetato dispersiją, 1979 – formaliną. 1979 gamykla tapo gamybiniu susivienijimu Azotas. 1983 dirbo 4600 darbuotojų, pagaminta 685 500 t amoniako, 109 650 t metanolio, 377 130 t amonio salietros, 6200 t polivinilacetato emulsijos, 72 320 t karbamidinių dervų, 185 420 t karbamido, 638 560 t nitrofoskos. 1989 Azote įvyko didžiausia Lietuvos istorijoje ekologinė avarija – išsiliejus amoniakui, užsidegus nitrofoskos cechui ir trąšų sandėliui, į atmosferą išsiskyrus nuodingoms cheminėms medžiagoms, žuvo septyni ir nukentėjo tūkstančiai žmonių Jonavos, Kėdainių, Ukmergės ir Širvintų rajonuose.
1994 privatizavus Azotą jis tapo akcine bendrove Achema. 1994–2011 Achemos pagrindinis akcininkas ir prezidentas buvo B. Lubys, dabar įmonė priklauso jo šeimos nariams. 1995 pradėjo gaminti birius trąšų mišinius, 2015 – skystąsias dujas.
2022 02 įvyko bendrovės darbuotojų streikas (iš pradžių streikavo apie 300 žmonių, vėliau streikuojančiųjų skaičius mažėjo).
-Azotas; -Jonavos azotinių trąšų gamykla