acidòzė (acidosis < lot. acidus – rūgštus), organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas – organizmo vidinės terpės parūgštėjimas. Prasideda, kai už ląstelės ribų esančiuose skysčiuose ir kraujuje susikaupia per daug rūgščių arba organizmas netenka daug šarmų.
Metabolinė acidozė atsiranda sutrikus medžiagų apykaitai: sergant cukriniu diabetu, badaujant, esant inkstų nepakankamumui, viduriuojant, apsinuodijus salicilatais, metilo alkoholiu.
Respiracinė acidozė atsiranda, kai pro plaučius pašalinama mažiau anglies dioksido ir jis kaupiasi organizme: slopinamas kvėpavimo centras (apsinuodijus raminamaisiais vaistais), nusilpsta kvėpuojamieji raumenys (sergant poliomielitu), sutrinka plaučių ventiliacinė funkcija (sergant bronchine astma, bronchektazine liga, plaučių emfizema, plaučių uždegimu).
Acidozės požymiai: dažnas ir gilus alsavimas (esant metabolinei acidozei), pykinimas, dažnas širdies plakimas, pritemusi sąmonė. Gydoma šalinant acidozę sukėlusias priežastis.
2977
-metabolinė acidozė; -respiracinė acidozė