ačntjabhedabheda (skr. ácintya-bhedābheda – nesuvokiamas tapatumas / netapatumas), vidurinių amžių Indijos mistiko Čaitanjos mokymu pagrįsta sistema. Ją išplėtojo gosvamis Džyva ir filosofas vaišnavas Baladeva Vidjabhušana. Ačintjabhedabheda sielos ir Brahmano santykį nusako kaip galios ir galios savininko tapatumą / netapatumą. Mokymas skiria 3 Dievo galias: 1) vidinę – Dievą, 2) išorinę – pasaulį, 3) tarpinę – laisvų individualių sielų, kurios renkasi tarp pirmų dviejų. Ačintjabhedabhedos soteriologija yra grindžiama ekstaziška meile ir atsidavimu (bhaktis).
171