actèkai (maseualli, naua), nãhùjai, Centrinės Amerikos indėnų tauta. Gyvena Meksikoje. Kaba actekų kalba. Daugiausia katalikai. Dauguma actekų yra žemės ūkio ir pramonės darbininkai, kai kurie verčiasi senoviniais amatais – tekstilės, keraminių dirbinių gamyba, nedaugelis, ypač Sierra Madrės kalnuose, – tradicine žemdirbyste.
Actekų istorija
Paskutinis actekų karalius Montesuma II (akvarelė iš Juano de Tovaro kodekso, apie 1585, Johno Carterio Browno biblioteka)
Iki 12–13 a. klajokliai actekai vertėsi medžiokle ir augalinio maisto rinkimu. Vėliau iš šiaurės, mitinės protėvynės Actlano (Baltoji Žemė), atkeliavo į vidurio Meksiką ir čia apsigyveno. 1325 įkūrė Tenočtitlano (dabar Meksikas) miestą. Iki 1348 buvo pavaldūs kaimyniniams Culhuacáno ir 1348–1427 Atzcapotzalco miestams-valstybėms. 1428 tapo nepriklausomi. Valdant Ickoatliui (1428–40) sudaryta trijų miestų-valstybių – Tenočtitlano, Texcoco bei Tlacopáno (Tacubos) – sąjunga tapo dominuojančia karine jėga vidurio Meksikoje. Ilgainiui įsivyravo Tenočtitlanas ir susidarė actekų valstybė. Valdovai Montesuma I (valdė 1440–69), Ašajahatliui (1469–86), Ahuicotliui (1486–1503) nukariavo vidurio ir pietų Meksiką. Actekų valstybė galingiausia buvo Montesumos II laikais (1502–19).
Didžiosios šventyklos Tenočtitlane griuvėsiai
1519 jai priklausė daugiau kaip 200 000 km2 teritorija su 5–6 mln. žmonių; sostinė Tenočtitlanas buvo 13 km2, turėjo daugiau kaip 140 000 gyventojų. Aukščiausioji valdžia priklausė valdovui, kuris formaliai buvo renkamas, tačiau faktiškai sostą paveldėdavo. Iš pavaldžių miestų-valstybių buvo imama duoklė. Actekai sukūrė savitą, vieną garsiausių Amerikos vergovinių civilizacijų. Jie vertėsi žemdirbyste; augino kukurūzus, ankštinius augalus, pomidorus, kakavą, tabaką, vilnamedžius. Turėjo dirbamųjų žemių drėkinimo ir sausinimo sistemas; aukšta žemdirbystės kultūra buvo jų civilizacijos ekonominis pagrindas. Actekai t. p. vertėsi amatais; medžioklė buvo pagalbinis verslas. Daugiausia gyveno dideliuose namuose po 2–3 šeimas. Svarbiausias ginklas – lankas su strėlėmis.
Actekų valstybė 1519
Actekai perėmė senųjų Meksikos gyventojų – toltekų, sapotekų ir mistekų – tradicijas ir sukūrė turtingą kultūrą; gausi actekų tautosaka, menas. Vartojo piktografinį raštą su hieroglifų elementais, mokėjo daryti žemėlapius, iš toltekų ir majų buvo perėmę kalendorių. Garsėjo astronomijos ir medicinos žiniomis. 1519–21 actekus nukariavo ispanų konkistadorai.
actekų kalendorius, vadinamasis Saulės akmuo (Nacionalinis antropologijos muziejus Meksike)
2271