actekų religija
actekų parodomasis šokis dievui Kecalkoatli (Meksika)
actèkų relgija buvo politeistinė, sinkretinė. Pagrindiniai actekų mitologijos motyvai (nuolatinė dviejų pradų – gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos kova, cikliška Visatos raida, gamtos jėgų personifikacija) atsispindi ir jų religijoje. Actekų dievų panteonas labai gausus, prieštaringas. Perimtas iš anksčiau Centrinėje Amerikoje gyvenusių indėnų genčių. Tie patys dievai vadinti įvairiais vardais, kito jų funkcijos. Panteoną nuolat papildydavo įvairūs dievai, atsirasdavo naujų jų garbinimo ritualų. Iš olmekų perimti jaguaro ir su juo susiję simboliai, iš toltekų – Saulės ir karaliavimo simboliai, aukojimas, iš majų – dievų daugiafunkciškumas. Actekų dievų panteoną sudarė senųjų, mitologinių, žvaigždžių ir planetų, mirties ir požemio, dievų kūrėjų grupės.
Dievas Huicilopočtlis iš pradžių įkūnijo žemės, derlingumo, lietaus dievus. Actekų politinės ir karinės ekspansijos metu jis tapo Saulės, dangaus, karo ir medžioklės dievu, aristokratijos globėju. Senos kilmės aukščiausioji dievų pora Ometekutli ir Tonakasiuatla sukūrė kitus dievus, pasaulį, žmones. Jų kultas nesusiformavo. Vėliau sutapatinti su Kecalkoatliu ir Teskatlipoka. Pirmasis buvo nakties dangaus ir vėjų valdovas, žynių luomo, kultūros globėjas, antrasis – nakties, mirties, šalčio, blogio, griovimo dievas. Jie sukūrė Visatą, turinčią 4 periodus. Dangų ir požeminį pasaulį actekai įsivaizdavo kaip piramidę, kurios pakopomis Saulė kyla ir leidžiasi.
Požeminio pasaulio valdovas – mirties dievas Miktlantekutli. Į kurį pasaulį pateks mirusieji, lemdavo jų mirties pobūdis. Valdovai, mūšyje kritę kariai, paaukoti žmonės, mirusios gimdyvės turėjo patekti į vadinamuosius Saulės namus, skenduoliai, žaibo nutrenkti – pas vandens dievą Tlalokaltekutli, kiti mirusieji sudegsią ir turėsią 4 m. keliauti pas Miktlantekutli. Actekai įsivaizdavo, kad kas 52 m. Visatai gresia sunaikinimas, o jie gyvena paskutiniajame 5 istorijos cikle. Ankstesnieji ciklai baigėsi visuotinėmis katastrofomis (žmonių virtimu beždžionėmis, gaisru, potvyniu). Jų galima išvengti, jei kosmose būtų palaikoma harmonija, kurią lemti gali tik dievai. Dievų maistas – kraujas, todėl būtinos žmonių aukos, ypač Saulės dievui. Kad užtektų aukų, vykdavo vadinamasis Gėlių karas (pavadinimas perimtas iš toltekų, aukojusių tik gėles). Karo tikslas – belaisviai, t. y. būsimosios aukos. Actekai statė dideles, puošnias šventyklas, dažnai piramidžių formos.
actekai. Senasis ugnies dievas (14 a.–16 a. pradžia, Nacionalinis antropologijos muziejus Meksike)
actekai. Pavasario ir gamtos atsinaujinimo dievas (kairėje – vaizdas iš priekio; Nacionalinis antropologijos muziejus Meksike)
548