Bezzenberger Adalbert (Adalbertas Bècenbergeris) 1851 04 14Kassel 1922 10 31Karaliaučius, vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas. Filosofijos dr. (1874). Lietuvių mokslo draugijos garbės narys (1907), Lietuvos universiteto garbės profesorius (1922). 1869–72 studijavo Göttingeno, 1872–74 Miuncheno universitete. 1874–80 dėstė Göttingeno, 1880–1921 Karaliaučiaus universitete (3 kartus išrinktas rektoriumi); profesorius (1879). Įkūrė (1877) ir redagavo indoeuropiečių kalbotyros žurnalą Beiträge zur Kunde der indogermanischen Sprachen, bendradarbiavo su K. Būga. Su kitais 1879 Tilžėje įsteigė Lietuvių literatūros draugiją. A. Bezzenbergeris laikomas baltistikos pradininku (pirmasis tyrė baltų tautų kalbas, tautosaką, literatūrą, etnografijos ir archeologijos paminklus).
Adalbert Bezzenberger (Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas)
Rinko ir skelbė kalbinę bei etnografinę medžiagą, tautosaką, tyrė lietuvių žodžių etimologiją, prūsų asmenvardžius, remdamasis vietovardžiais nustatė prūsų ir vakarų lietuvių gyvenamų teritorijų ribą, einančią Alnos ir Deimenos upėmis.
Nagrinėjo senųjų lietuvių raštų kalbą, parengė ir paskelbė baltų kalbų senųjų tekstų: XVI amžiaus lietuvių ir latvių spaudiniai (Litauische und Lettische Drucke des 16. Jahrhunderts 2 t. 1874–75), Elbingo vokiečių-prūsų žodynėlis (Das Deutsch-Preussische Vokabular su W. Simonu, 1897). Svarbiausi kalbotyros veikalai: Lietuvių kalbos istorijos apybraiža (Beiträge zur Geschichte der litauischen Sprache 1877), Lietuvių kalbos tyrinėjimai (Litauische Forschungen 1882), Latvių kalbos tarmių studijos (Lettische Dialekt-Studien 1885), Apie Prūsijos latvių kalbą (Über die Sprache der preussischen Letten 1888). Parašė knygą Kuršių nerija ir jos gyventojai (Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner 1889), studiją apie trečiojo prūsų katekizmo kalbą Studien über die Sprache des preussischen Enchiridions (1907), lietuvių literatūros istoriją (Die litauische Literatur 1908).
A. Bezzenbergeris 1891–1916 vadovavo draugijai Prussia (ir jos muziejui), redagavo jos leidinį Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. Įkūrė ir tvarkė Rytų Prūsijos tėviškės muziejų, įrengė Mažosios Lietuvos lietuvių etnografinę sodybą. Organizavo (su kitais) Prūsijos ir Mažosios Lietuvos archeologijos paminklų tyrinėjimus, dalyvavo daugiau kaip 120 archeologinių ekspedicijų; daugiausia tyrė Sembos pusiasalyje (daugiau kaip 20 archeologijos paminklų) bei Klaipėdos, Šilutės ir Tilžės apskrityse (virš 30, tarp jų Baičių kapinyną, Andulių kapinyną). Paskelbė tyrimų ataskaitų (jos neprarado svarbos, nes dauguma archeologijos paminklų sunaikinta); tyrimų duomenis derino su etnografijos, tautosakos ir kalbotyros duomenimis.
Parašė veikalą – Rytprūsių priešistorinės bronzos analizė (Analysen vorgeschichtlichen Bronzen Ostpreussens 1904). Atstovavo Karaliaučiaus archeologams Vokietijos (1910) bei tarptautiniuose archeologijos renginiuose.
2069
829