Naruszewicz Adam Tadeusz Stanisław (Adamas Tadeušas Stanislavas Narušẽvičius) 1733 10 20Pinsko apylinkės 1796 07 08Janów Podlaski (Liublino vaivadija), lenkų istorikas, poetas. Kunigas. Teol. dr. (1773). Kildinamas iš Žemaitijos kašteliono Mikalojaus Naruševičiaus (Naruševičiai) linijos. Gimė Pinsko medžioklio Jurgio Naruševičiaus ir Paulinos iš Abrahamovičių šeimoje. 1748 baigė Pinsko jėzuitų kolegiją, įstojo į jėzuitų ordiną. Tęsė filosofijos studijas Vilniaus akademijoje. 1751–54 čia dėstė gramatiką. Remdamasis ordino archyvu 1757 parengė knygą Reverendi patris Mathiae Casimiri Sarbiewski e Societate Jesu Poemata, kurioje paskelbė ankstyvuosius M. K. Sarbievijaus kūrinius, panegirikas, epigramas. M. K. Sarbievijaus poeziją rengė publikuoti ir vėliau, jau amžininkai pastebėjo šio poeto įtaką A. T. S. Naruszewicziaus poezijai (1771 Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio nurodymu nukaldintas specialus medalis abiejų poetų garbei). 1758–62 A. T. S. Naruszewiczius studijavo Varšuvoje, Lione; buvo įšventintas į kunigus. Grįžęs dėstė poetiką, retoriką, istoriją ir geografiją Varšuvos Collegium Nobilium ir Kadetų korpuse. Nuo 1770 bendradarbiavo leidžiant periodinį leidinį Zabawy Przyjemne i Pożyteczne, vėliau tapo jo redaktoriumi. Čia paskelbė daugumą savo literatūrinių kūrinių. Priklausė monarchistams, todėl dažnai polemizavo su konfederatais.
Nuo 1771 buvo Lenkijos karaliaus patarėjas istorijos klausimais. 1771–72 sudarė rinkinį, skirtą antikos politinei istorijai (Historia polityczna państw starożytnych od pewnego towarzystwa napisana), vėliau išvertė ir išleido Tacito darbų. Parašė 2 dalių J. K. Chodkevičiaus biografiją (išleista 1781). 1773 Vilniaus akademija suteikė A. T. S. Naruszewicziui teologijos daktaro diplomą. Panaikinus jėzuitų ordiną, 1774 iš karaliaus gavo Nemenčinės, vėliau – Anykščių kleboniją, 1775 – Smolensko vyskupo koadjutoriaus pareigas. Stanislovo Augusto Poniatovskio užsakymu parašė Lenkijos istoriją (Historya narodu polskiego tomas 2–7 1780–86; 1 tomas, skirtas priešistorei, išleistas 1824). Istorinius dokumentus rinko ne tik Lenkijoje, Lietuvoje, bet ir Italijoje, Švedijoje. Jie sudarė 230 tomų vadinamąją Naruševičiaus bylą (Teka Naruszewicza), arba Acta Regum et Populi Poloni; 217 tomų saugoma Čartoriskių bibliotekoje Krokuvoje. Šis rinkinys – svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinis. A. T. S. Naruszewicziaus įsitikinimą, kad šaltiniai ir jų analizė turi didelę reikšmę istoriniams tyrimams, perėmė ir jo mokiniai (T. Czackis, H. Kołłątajus, J. Niemcewiczius, S. Kwiatkowskis, J. Albertrandi) ir vėlesnė J. Lelewelio karta. A. T. S. Naruszewicziaus mokiniai (dauguma jų, kaip ir pats A. T. S. Naruszewiczius, buvo monarchistai) tyrinėjo ir daug nežinomų istorijos dokumentų, juos kritiškai vertino, publikavo, tikėjo jų didaktine reikšme. 1781 A. T. S. Naruszewiczius buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininku ir Nuolatinės tarybos sekretoriumi (iki 1786). Nuo 1790 buvo Lucko vyskupas. Priklausė Gegužės 3 d. konstitucijos bičiulių draugijai. Šv. Stanislovo (1776) ir Baltojo erelio (1783) ordinai.
2184