adamitai

adamtai (pagal biblinio Adomo vardą), adamijõnai, krikščionių sektos, atsiradusios 2 a. Šiaurės Afrikoje.

Doktrina

Adamitams būdinga natūralistinis laimės ir tobulumo supratimas. Neigė privačią nuosavybę, šeimą, krikščioniškąjį asketizmą. Tikėjo, kad atsisakę drabužių susigrąžins Adomo tyrumą.

13 a. Vokietijoje adamitų mokymą atgaivino Laisvosios dvasios broliai (Amalrikas Benietis ir Ortlibas). Jų manymu, kiekvienas žmogus gali susivienyti su Dievu ir tapti visiškai laisvas, todėl neigė religines apeigas ir gimtosios nuodėmės visuotinumą. Linko į panteizmą, mistiką.

Istorija

Paplito Nyderlanduose ir Šiaurės Prancūzijoje, per reformaciją – Čekijoje, Moravijoje. Per husitų karus (1419–36; husitų judėjimas) priklausė radikaliesiems taboritams. Išsilaikė iki 15 a. pabaigos.

Apie adamitus daugiausia žinių paliko Epifanijas Kiprietis ir Klemensas Aleksandrietis. Dalis sektų patyrė gnostikų ir manichėjų įtaką.