techninės automatinės adaptyviosios sistemos struktūrinė schema
adaptyvióji sistemà, prisitáikančioji sistemà, valdymo sistema, kuri siekia tikslo prisitaikydama prie aplinkos, t. y. keisdama savo veikimo algoritmą pagal trikdančius veiksnius. Pastarųjų veikiama adaptyvioji sistema keičia savo struktūrinių elementų vidaus ir tarpusavio sąrangą, parametrus ir šitaip įgyja naujų savybių. Adaptyviosios sistemos būna natūraliosios (gyvūnai, jų kolektyvai, žmonių visuomenė) ir techninės. Pagal prisitaikymo būdą adaptyviosios sistemos skirstomos į moksliąsias, susiderinančiąsias ir susiorganizuojančiąsias sistemas. Technikoje dažniausiai naudojamos susiderinančiosios sistemos; jos padeda optimizuoti valdymo objekto funkcionavimo režimą, nustatyti valdymo įtaisų bandymo bei derinimo trukmę.
Paprasčiausios techninės adaptyviosios sistemos yra automatinės – veikia be žmogaus. Automatinis sistemos valdymo įtaisas W susideda iš valdymo bloko V ir adaptacijos bloko A. Pastarasis formuoja adaptacijos signalą Y, kuris keičia valdymo bloko V veikimo taisyklę; atitinkamai pasikeičia ir valdymo signalas y, siunčiamas valdomajam objektui O. Informaciją apie valdymo poveikį valdomojo objekto veiklai teikia signalas x. Adaptacijos blokas šį signalą palygina su tam tikru dydžiu xu ir, atsižvelgęs į trikdžius apibūdinantį signalą z bei ankstesnį valdymo signalą y, vėl formuoja adaptacijos signalą Y. Automatinė adaptyvioji sistema, prisitaikydama prie sąlygų, kurias nusako trikdžių visuma, realizuoja optimalų ar beveik optimalų darbą, kai informacija apie objektą ir trikdžius neišsami. Automatinės adaptyviosios sistemos naudojamos pramonėje (pvz., susiderinančiosios adaptyviosios sistemos valdo chemijos ir metalurgijos gamybos procesus), televizijoje, erdvėlaiviuose.