adaptyviųjų lūkesčių teorija

adaptyvijų lkesčių teòrija, ekonominė teorija, kuri teigia, kad ekonomikos subjektai, numatydami būsimus makroekonominius parametrus, remiasi jų dabartinio laikotarpio prognozėmis ir įvertina šių prognozių paklaidas.

Daugiausia adaptyviųjų lūkesčių teorija taikoma prognozuojant infliacijos lygį. Absoliutusis dydis S, kuriuo koreguojami būsimojo laikotarpio infliacijos lūkesčiai, apskaičiuojamas: S = w (I_f − I_l), kur I_f – faktinis dabartinio laikotarpio infliacijos lygis; I_l – dabartinio laikotarpio infliacijos lūkesčiai; w – adaptavimosi parametras, 0 ≤ w ≤ 1. Kai I_f > I_l (S > 0), būsimojo laikotarpio lūkesčiai koreguojami didinant laukiamą infliacijos lygį, kai I_f < I_l (S < 0) – mažinant laukiamą lygį. Kai w = 0, būsimojo laikotarpio infliacijos lūkesčiai nekoreguojami, kai w = 1, infliacijos lūkesčiai prilyginami faktinei infliacijai. Pavyzdžiui, jei tikėtasi, kad infliacija bus 6 %, o ji pasiekė 10 %, tai prognozės paklaida yra 4 %. Pagal adaptyviųjų lūkesčių teoriją kitų metų lūkesčiai bus lygūs 6 % plius adaptavimosi parametru w koreguota šių metų lūkesčių paklaida. Jeigu w = 0,5, tai S = 2, ir laukiama infliacija bus 8 %.

Paprastai prognozuojamoji ir faktinė infliacijos nesutampa. Jos sutaptų, jeigu faktinis infliacijos lygis kelis laikotarpius nesikeistų. Tuo remdamasis M. Friedmanas iškėlė mintį, kad galimas trumpalaikis nedarbo ir infliacijos kompromisas. Vyriausybė per trumpą laikotarpį gali sumažinti nedarbą (padidindama pinigų pasiūlą), tačiau per ilgą laikotarpį darbo rinka grįžta į ankstesnį nedarbo lygį, bet jau esant aukštesniam infliacijos lygiui, t. y. toks kompromisas ilgam laikotarpiui negalimas. Šio reiškinio priežastis – laikas, kurio reikia žmonių lūkesčiams prisitaikyti prie kainų ir darbo užmokesčio pokyčių. Pasak M. Friedmano, egzistuoja vertikalioji ilgo laikotarpio Phillipso kreivė, kurią infliacija pastūmėja į dešinę.

Adaptyviųjų lūkesčių teoriją 20 a. 4 dešimtmetyje suformulavo anglų ekonomistas J. M. Keynesas.

Šios teorijos trūkumas – remiasi prielaida, kad žmonės nepasimoko iš savo praeities klaidų; tai buvo akstinas sukurti pažangesnę racionaliųjų lūkesčių teoriją.

2687

racionaliųjų lūkesčių teorija; lūkesčiai; adaptyvieji lūkesčiai; racionalieji lūkesčiai