adaptyvioji sistema su susiderinančiuoju reguliatoriumi
adaptyvùsis vadymas, vienas automatinio valdymo būdų. Jam būdinga automatinės sistemos prisitaikymas prie didelių, greitų aplinkos pokyčių. Naudojamas, kai nėra išsamios išankstinės informacijos apie valdomąjį objektą (jo savybės, darbo sąlygos nėra visiškai ištirtos arba darbo metu gali iš esmės keistis), kai įprastinėmis priemonėmis (naudojant grįžtamuosius ryšius ir tiesinius reguliatorius su pastoviaisiais parametrais) negarantuojamas norimas sistemos darbo režimas (nustatytosios arba optimalios reguliuojamų parametrų vertės).
Adaptyviojo valdymo svarbiausios funkcijos: nenutrūkstamai analizuoja grįžtamojo ryšio kanalais gaunamą informaciją apie valdomąjį objektą (jį identifikuoja); lygina esamas objekto savybes ir būseną su norimomis arba optimaliomis ir sudaro valdymo komandas; valdymo signalais keičia valdančiojo įtaiso (reguliatoriaus) darbo režimą. Automatinės sistemos su adaptyviuoju valdymu (adaptyviosios sistemos) paprastai yra netiesinės uždarosios sistemos. Dažniausiai naudojamos sistemos su susiderinančiuoju reguliatoriumi (valdymo užduotis suskirstoma į nepriklausomas vertinimo ir reguliavimo užduotis) ir sistemos su etaloniniu modeliu, rodančiu, kaip valdomasis objektas turi reaguoti į nustatytąjį įėjimo signalą.
Adaptyviosios sistemos su susiderinančiuoju reguliatoriumi pagrindinį (vidinį) valdymo kontūrą sudaro valdomasis objektas ir tiesinis reguliatorius. Reguliatoriaus parametrus suderina išorinis kontūras, susidedantis iš valdomojo objekto parametrų įvertinimo ir reguliatoriaus parametrų skaičiavimo įtaisų. Adaptyviosios sistemos su etaloniniu modeliu reguliatoriaus parametrai išoriniame kontūre suderinami taip, kad paklaida ε(t) =uc(t) – y(t) būtų mažiausia; čia uc(t) – įėjimo signalas (nustatytasis poveikis), y(t) – reguliuojamas parametras. Nepaisant daugelio neišspręstų adaptyviojo valdymo teorinių klausimų (stabilumo, konvergavimo ir kita), šis valdymo būdas yra efektyvus.
adaptyvioji sistema su etaloniniu modeliu
122