Addisono liga (morbus Addisoni), Ãdisono ligà, susergama dėl nepakankamos antinksčių žievės veiklos. Dažniausia priežastis – idiopatinė antinksčių žievės atrofija (autoimuninės kilmės), rečiau tuberkuliozė, navikas, amiloidozė, sifilis, uždegimas. Sergant Addisono liga sumažėja arba visai nebegaminama steroidinių hormonų (gliukokortikosteroidų), sutrinka medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių veikla, susilpnėja organizmo adaptacinės reakcijos ir atsparumas. Serga dažniausiai 20–40 m. žmonės. Simptomai išryškėja po sunkios infekcinės ligos, traumos. Ankstyvi požymiai – silpnumas, nuovargis, patamsėjusi bronzinio atspalvio oda ir tamsios dėmės gleivinėse. Ypač padidėja veido, kaklo, krūtų spenelių, odos raukšlių, burnos ertmės pigmentacija. Vėliau silpsta raumenys, mažėja kūno masė, kraujospūdis, ligonis netenka apetito, vemia, viduriuoja, atsiranda impotencija, depresija. Labai paūmėjus Addisono ligai atsiranda adisoninė krizė (sukelia ūmi infekcija, trauma, operacija). Ligonis jaučia didelį silpnumą, skausmus pilve, jam mažėja kraujospūdis, gali būti traukulių, koma. Gydoma gliukokortikosteroidais. Ligonis turi pakankamai ilsėtis, valgyti gerai pasūdytą, vitaminingą maistą, saugotis infekcinių ligų. Ištikus adisoninei krizei būtina skubi gydytojo pagalba.
2977