adeñtija (adentia < a… + lot. dens, kilm. dentis – dantis), bedantỹstė, įgimtas sklaidos sutrikimas, kai nėra dantų ir jų užuomazgų. Būna dalinė adentija (nėra kelių dantų užuomazgų) ir visiška adentija (nėra visų dantų užuomazgų). Nuolatinių dantų dalinė adentija, kai trūksta iki 10 dantų, laikoma fiziologine redukcija. Trūkstant daugiau negu 10 nuolatinių dantų dažnai būna ir kitų ektoderminės kilmės organų bei audinių (odos, prakaito, riebalų liaukų, plaukų, nagų, akių lęšių, nervų) sutrikimų. Jei nėra nuolatinių dantų užuomazgų, tai jų vietoje pieniniai dantys laikosi iki 40–50 metų. Adentija pasitaiko retai, dažniausiai dėl paveldimų ligų, sutrikusios endokrininės sistemos veiklos.
97