Damùšis Adolfas, iki 1939 Domašẽvičius 1908 06 16Toščica (Mogiliavo sr.) 2003 02 27Vilnius, Lietuvos pasipriešinimo sovietų ir nacių Vokietijos okupaciniams režimams veikėjas. Chemikas. G. B. Damušytės tėvas. Dr. (1940). Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1964). Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1997).
Adolfas Damušis
Išsilavinimas ir mokslinė veikla
1920 su tėvais grįžo į Lietuvą. Inžinierių ateitininkų korporacijos Grandis įkūrėjas (1932). 1934 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą, jame dirbo, nuo 1940 Neorganinės chemijos katedros vedėjas, 1942–43 Technologijų fakulteto (po 1943 03 veikė nelegaliai) dekanas. 1936–40 prie Kauno ir Naujosios Akmenės apylinkėse tyrė kreidos ir klinčių klodus. 1937–38 specializavosi Vokietijos, Čekoslovakijos, Suomijos cemento fabrikuose. 1939 parengė cemento fabriko Skirsnemunėje projektą (pagal jį pastatyta gamykla Naujojoje Akmenėje).
Pasipriešinimo dalyvis
1941 Lietuvių aktyvistų fronto karinio štabo Kaune vadas, Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras. Vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, 1943–44 vicepirmininkas. Už pasipriešinimo nacių okupacinei valdžiai organizavimą 1944–45 nacių kalintas Vokietijoje. Lietuvos rezistencijos buvusių politinių kalinių sąjungos (įkurta 1945) vienas kūrėjų ir vadovų.
Veikla emigracijoje
1947 apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1947–57 dirbo Sherwin-Williams bendrovėje Clevelande, 1957–73 – BASF Wyandotte chemijos bendrovėje Detroite. 1973–83 Detroito universiteto profesorius, Polimerų tyrimo instituto vicedirektorius.
1946–52 Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas, 1957–64 ir 1977–83 – tarybos pirmininkas. 1947–50 ir 1966–69 Lietuvių fronto bičiulių pirmininkas. 1948–54 Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos vicepirmininkas, 1954–55 pirmininkas. Aktyviai dalyvavo SSRS okupuotos Lietuvos laisvinimo byloje, ta ir kitomis temomis daug rašė į lietuvių spaudą. 1957 įsteigė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių jaunimo stovyklą Dainava ir jai kelis dešimtmečius vadovavo. Vienas Lietuvių enciklopedijos redaktorių. 1973 Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo prezidiumo pirmininkas. 1985–87 buvo Lietuvos krikšto 600 m. sukakčiai paminėti Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. 1997 su žmona grįžo į Lietuvą.
24 patentuoti išradimai.
Knygos
Parašė knygų ir studijų: Uretaninės dangos: Dangų apdorojimas (Urethane Coatings: Treatise on Coatings 1967), Sandarikliai (Sealants 1967), Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940–59 m. (1988 21991 Lietuvoje), Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo policijos dokumentuose (1989), Lietuvos rezistencija prieš sovietų ir nacių agresiją (Lithuania Against Soviet and Nazi Agression 1994).
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1994), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1999), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Vienas iš nedaugelio lietuvių, apdovanotų Vatikano Šv. Silvestro ordinu (1984).
2521