Kussmaul Adolph (Adolfas Kùsmaulis) 1822 02 22Graben (prie Karlsruhės) 1902 05 28Heidelberg, vokiečių gydytojas. Dr. (1855).
1845 baigęs Heidelbergo universitetą iki 1848 stažavo Prahoje, Vienoje. 1848–50 dirbo gydytoju Badene, 1850–53 – Kanderne (Schwarzwaldas), 1853–57 atliko mokslinius tyrimus Würzburge. 1857–86 dėstė Heidelbergo, Erlangeno, Strasbūro universitetuose; profesorius (1857). Mokslinio darbo pagrindinė sritis – nervų sistemos ligos, psichikos biochemija ir patologija, instrumentiniai tyrimo metodai. Pirmasis 1866 aprašė mazginį periarteritą (dar vadinamą Kussmaulio liga), 1873 Kussmaulio požymį (kraujospūdžio kaklo venose padidėjimą per įkvėpimą, esant širdies funkcijos sutrikimui), progresuojantį paralyžių, kalbos ir skaitymo sutrikimus. Sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo metodų: stemplės ir skrandžio endoskopiją (1867–68), torakocentezę – krūtinės ląstos pradūrimą su pleuros turinio aspiracija (1852), žarnų pasaito embolijos diagnostikos schemą. 1866 aprašė Kussmaulio kvėpavimą – gilų, triukšmingą alsavimą, atsiradus diabetinei ketoacidozei ar ūminiam inkstų nepakankamumui.
Adolph Kussmaul