Adonis (Adōnīs, Adònis), Adūnis, tikr. ‘Alī Aḥmad Sa‘īd 1930 01 01prie Latakijos, arabų poetas, literatūros kritikas, dailininkas. Dr. (1973). Stéphaneʼo Mallarmé akademijos narys (1983), Visuotinės kultūros akademijos Paryžiuje narys (1990). Kilęs iš Sirijos.
Adonis
Vienas žymiausių moderniosios arabų poezijos kūrėjų. 1956 apsigyveno Libane. 1957 įkūrė literatūros žurnalą Šiir, 1969 – žurnalą Mavakif, 2011 – žurnalą Al-Akhar. 1970–85 dirbo Libano universitete, 1980–85 vizituojantis arabų literatūros profesorius Damasko, Sorbonos, Georgetowno, Princetono universitetuose. Nuo 1985 gyvena Paryžiuje, Sorbonos universiteto profesorius (1980–91). Parašė per 20 poezijos knygų (eilėraščių rinkiniai Pirmieji eilėraščiai 1957, Lapai vėjyje 1958, Mihjaro iš Damasko dainos 1961, Scena ir veidrodžiai 1968, Laikas tarp pelenų ir rožių 1970, Knyga 3 tomai 1995–2003), virš 10 veikalų apie arabų literatūrą ir kultūrą (Arabų poezijos pratarmė 1971, Poezijos metas 21972, Pastoviai ir kintant 3 tomai 1974–78, Naujosios arabų kultūros manifestai 1980, Įvadas į arabų poetiką 1991), sudarė arabų poezijos antologiją (1964–68). Poezijai būdinga simboliai, filosofiškumas, abstraktumas, socialinė problematika.
Nuo 2000 pradėjo kurti kaligrafinius paveikslus, surengė personalinių parodų (Paryžiuje 2000, 2003, 2008, Berlyne 2000, 2020, Damaske 2008, Londone 2012, Abu Dabyje 2014).
Apdovanojimai
Prancūzijos Menų ir literatūros karininkas (1983), Prancūzijos Menų ir literatūros ordinas (1997), Goetheʼs medalis (Vokietija, 2001), Goetheʼs premija (Vokietija, 2011).
311