adrenomimètikai (adrenalinas + gr. mimētikos – pamėgdžiojantis), vaistai, vartojami širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai aktyvinti. Veikia panašiai kaip simpatinės nervų sistemos adrenerginių (noradrenaliną išskiriančių) nervų dirginimas. Labiausiai ištirti adrenomimetikai yra noradrenalinas ir adrenalinas (norepinefrinas ir epinefrinas). Jie susidaro organizme. Noradrenalinas gaminasi simpatinių nervų, inervuojančių kraujagysles, širdį, bronchus ir kitus audinius, galūnėse ir kaip tarpininkas dalyvauja perduodant plintantį signalą iš simpatinių nervų į audinius. Adrenalinas išsiskiria iš antinksčių į kraują dėl fizinio apkrovimo ar emocinio susijaudinimo. Nuo noradrenalino padidėja kraujospūdis, o nuo adrenalino sustiprėja ir padažnėja širdies veikla, atsipalaiduoja bronchų raumenys, padidėja cukraus koncentracija kraujuje. Adrenomimetikai skirstomi į α ir β. Veikiant α adrenomimetikams (jie aktyvina α adrenoreceptorius) padidėja kraujospūdis, susitraukia odos, gleivinių ir pilvo ertmės organų kraujagyslės, susitraukia vyzdžių plečiamieji raumenys ir išsiplečia vyzdžiai; vartojami kolapso, šoko, nukraujavimų atvejais, t. p. nosies gleivinės paburkimui ir eksudacijai (ksilometazolinas) mažinti. Veikiant β adrenomimetikams (jie aktyvina β adrenoreceptorius) sustiprėja ir padažnėja širdies susitraukimai, atsipalaiduoja bronchų ir gimdos raumenys, išsiplečia griaučių raumenų kraujagyslės, pagreitėja medžiagų apykaita. Jie vartojami bronchinės astmos priepuolių profilaktikai ir gydymui (salbutamolis, salmeterolis), širdies susitraukimams sustiprinti kardiogeninio šoko, infarkto ar širdies operacijų metu (adrenalinas).
1942