Adrien‑Marie Legendre

Legendre Adrien‑Marie (Adrienas‑Mari Ležándras) 1752 09 18Paryžius 1833 01 10Paryžius, prancūzų matematikas. Paryžiaus mokslų akademijos (1783), Londono karališkosios draugijos (1787), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1832) narys.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1770 baigė Collège Mazarin. 1775–80 Karo mokyklos, nuo 1795 Aukštosios pedagogikos mokyklos (École normale supérieure) profesorius.

Mokslinė veikla

Pagrindė geodezinių matavimų teoriją, 1805–06 atskirai nuo C. F. Gausso sukūrė mažiausiųjų kvadratų metodą, kurį pritaikė kometų orbitoms skaičiuoti. Tyrė Eulerio beta ir gama funkcijas, elipsinius integralus, sudarė elipsinių integralų lentelę. Skaičių teorijoje pradėjo vartoti vėliau jo vardu pavadintą simbolį $(\frac{a}{p})$, nusakantį skaičiaus a priklausymą kvadratinių likinių nelyginiu pirminiu moduliu p sistemai. Gavo funkcijos π(n), išreiškiančios kiekį pirminių skaičių, neviršijančių n, išraišką $\mathrm{\pi }(n)=\frac{n}{\ln n-\mathrm{1,08366}}$ (integralinis logaritmas).

Adrien‑Marie Legendre

Knygos

Svarbiausi veikalai: Geometrijos gradmenys (Éléments de géométrie 1794), Skaičių teorija (Théorie des nombres 1798 ²1808), Integralų skaičiavimo pratimai (Exercices du calcul intégral 3 t. 1811–19), Elipsinių funkcijų ir Eulerio integralų traktatas (Traité des fonctions elliptiques et des intégrales eulériennes 3 t. 1825–28).

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 26 950 ir krateris Mėnulyje.